Ką daryti, jei DNSB skolininkas mirė bylos nagrinėjimo metu?

Kai skolininkas miršta bylos nagrinėjimo metu, skola savaime neišnyksta. Vadovaujantis Lietuvos teise, turtinės prievolės yra paveldimos, todėl bendrija turi nukreipti savo reikalavimus į mirusiojo turto paveldėtojus, kai tik šie priima palikimą.

Skolos paveldėjimas

Paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams teisių perėmimo būdu. Tai reiškia, kad mirusiojo turtas (palikimas) apima ne tik nekilnojamąjį turtą ar pinigus, bet ir jo turtines prievoles (skolas), kurios egzistavo mirties momentu ^[1].

Svarbu pabrėžti, kad prievolė baigiasi mirus skolininkui tik tuo atveju, kai ji yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu arba kai dėl asmens mirties jos neįmanoma įvykdyti ^[2]. Daugiabučio namo bendrijos mokesčiai ir kaupiamosios lėšos nėra asmeninio pobūdžio prievolė, o turtinė, todėl ji pereina įpėdiniams.

Įpėdinių atsakomybė

Bendrija, siekdama atgauti skolą, privalo identifikuoti palikimą priėmusius asmenis. Įpėdinis, priėmęs palikimą, prisiima atsakomybę už palikėjo skolas, tačiau ši atsakomybė gali būti ribota:

• Jei palikimas priimtas pagal paveldimo turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu ^[3].
• Jei palikimas priimtas be apyrašo, įpėdinis už skolas atsako visu savo turtu.

Ką daryti bendrijai?

Kadangi mirusiojo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, bylos nagrinėjimo eigoje įvyksta procesinis teisių perėmimas. Bendrija turėtų:

1. Išsiaiškinti, ar yra pradėta paveldėjimo byla (tai galima sužinoti per notarą ar testamentų registrą).
2. Nukreipti reikalavimą į teisių perėmėjus (įpėdinius), kai tik jie oficialiai priima palikimą.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 5.1 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.128 straipsnis, 1 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 5.53 straipsnis, 1 dalis.