Ar galima reikalauti, kad DNSB gyvatuko mokestis būtų skaičiuojamas pagal žmonių skaičių?

Atnaujinta: 11/17/58057
Pagal galiojančius teisės aktus reikalauti skaičiuoti gyvatuko mokestį pagal žmonių skaičių negalima, nes šis mokestis yra skirtas bendrosios inžinerinės sistemos išlaikymui, todėl privalo būti paskirstomas proporcingai buto plotui (savininko daliai bendrojoje nuosavybėje). - BNR.LT

Ne, reikalauti, kad mokestis už „gyvatuką“ (karšto vandens cirkuliaciją) būtų skaičiuojamas pagal bute gyvenančių žmonių skaičių, negalima. Šis mokestis yra susijęs ne su asmeniniu vartojimu, o su namo inžinerinės sistemos priežiūra ir jos veikimo užtikrinimu, todėl jam taikomos griežtos įstatyminės taisyklės dėl bendrosios nuosavybės išlaikymo.

Teisinis reglamentavimas: proporcingumas nuosavybės daliai

Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai nustato, kaip turi būti paskirstomos išlaidos bendrojo naudojimo objektams (kurie apima ir karšto vandens cirkuliacines sistemas bei rankšluosčių džiovintuvus) išlaikyti.

Civilinis kodeksas įpareigoja butų savininkus apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje [1]. Tai reiškia, kad mokesčio dydis priklauso nuo turimo turto dydžio (buto ploto), o ne nuo juo besinaudojančių asmenų skaičiaus.

Šią nuostatą atkartoja ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, nurodydamas, kad savininkai privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas proporcingai savo daliai [2].

Kodėl „gyvatukas“ laikomas bendrąja nuosavybe?

Karšto vandens cirkuliacinė sistema (vamzdynai, rankšluosčių džiovintuvai) yra priskiriama prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų [3]. Ši sistema atlieka dvi funkcijas:

  • Užtikrina, kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo (palaiko cirkuliaciją).
  • Šildo vonios ir tualeto patalpas (veikia kaip šildymo prietaisas).

Kadangi ši sistema yra bendroji namo nuosavybė, pareiga ją išlaikyti (apmokėti šilumos energiją cirkuliacijai) tenka savininkui kaip turto valdytojui, nepriklausomai nuo to, ar bute kas nors gyvena ir kiek žmonių ten gyvena. Tai yra turto mokestis, o ne paslaugos vartojimo mokestis.

Ar bendrija gali nubalsuoti kitaip?

Nors bendrijos aukščiausias organas yra savininkų susirinkimas, jis negali priimti sprendimų, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Civilinio kodekso nustatyta pareiga mokėti proporcingai nuosavybės daliai (plotui) yra privaloma. Todėl net ir daugumos sprendimu pakeisti skaičiavimo metodiką į „pagal galvas“ būtų neteisėta, nes tai pažeistų tų savininkų interesus, kurie turi didesnį plotą, bet mažiau gyventojų, ir prieštarautų minėtam Civilinio kodekso 4.82 straipsniui.


Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 3 dalies 2 punktas.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalies 2 punktas.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai