Vandeninio ir elektrinio rankšluosčių džiovintuvo keitimo kaina
Teisės aktai nustato ne konkrečias prietaisų kainas eurais, o taisyklės, kas privalo mokėti už jų keitimą. Išlaidos priklauso nuo to, ar džiovintuvas teisiškai laikomas viso namo bendrąja nuosavybe, ar asmeniniu gyventojo daiktu. Toliau pateikiama teisinė šių prietaisų kvalifikacija ir apmokėjimo tvarka.
Vandeninis rankšluosčių džiovintuvas
Daugiabučiuose namuose vandeninis „gyvatukas“ dažniausiai yra prijungtas prie karšto vandens cirkuliacinės linijos. Tai reiškia, kad jis yra ne tik šildymo prietaisas konkrečiame vonios kambaryje, bet ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis, užtikrinanti karšto vandens cirkuliaciją visame stove [1].
Kada moka visi gyventojai (bendrija/administratorius)?
Jei džiovintuvas prakiūra, surūdija ar sugenda (nebešildo dėl sistemos kaltės), jo keitimas yra laikomas bendrosios sistemos remontu. Tokiu atveju darbai ir naujas prietaisas (standartinis, numatytas projekte) finansuojami iš kaupiamųjų lėšų, kurias moka visi namo butų savininkai proporcingai savo buto plotui [2]. Savininkas neturėtų mokėti papildomai „iš kišenės“, nebent bendrija neturi sukaupusių lėšų ir renka tikslinę įmoką.
Kada moka tik buto savininkas?
Jei senas džiovintuvas veikia gerai, bet savininkas nori jį pakeisti dėl grožio (pvz., į kopėtėles) ar patogumo, tai laikoma asmeniniu pagerinimu. Tokiu atveju:
- Visas išlaidas (prietaiso kaina, projektavimas, montavimas) apmoka buto savininkas.
- Būtina gauti bendrijos ar administratoriaus sutikimą, nes įsiterpiama į bendrą inžinerinę sistemą [3].
Elektrinis rankšluosčių džiovintuvas
Elektrinis džiovintuvas teisiškai yra buitinis elektros prietaisas, lygiai toks pat kaip skalbimo mašina ar plaukų džiovintuvas. Jis nėra bendrosios inžinerinės sistemos dalis, nes yra jungiamas į elektros lizdą, esantį buto savininko atsakomybės ribose (po elektros apskaitos prietaiso) [4].
Apmokėjimas: Visas išlaidas (prietaiso įsigijimas, elektros sąnaudos, remontas ar keitimas) dengia tik buto savininkas asmeninėmis lėšomis. Jokių derinimų su bendrija ar administratoriumi nereikia, jei neviršijama butui leistina elektros galia.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnio 3 dalis.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnio 1 dalis.
[4] ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS, 12 punktas.
Susiję atsakymai
- „Gyvatuko“ mokestis vasarą: kaip jis apskaičiuojamas ir už ką mokame?
- Vandeninis grindinis šildymas nuo „gyvatuko“: kodėl tai draudžiama ir kokios baudos?
- Kiek elektros energijos per mėnesį sunaudoja elektrinis gyvatukas?
- Kaip sužinoti, ar radiatorius priklauso bendram tinklui?
- Ar pirmininkas gali vienasmeniškai didinti kaupiamųjų lėšų tarifą?
- Gyvatuko keitimas vonioje: ar reikia derinti su namo administratoriumi?