Turto draudimas nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos: ką jis dengia?

Daugiabučių namų ir sodininkų bendrijų nariai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų turtui (bendrojo naudojimo patalpoms, inžinerinei įrangai ar asmeniniam turtui) žalą padaro pašaliniai asmenys. Turto draudimas nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos yra finansinė apsauga tokiais atvejais. Šiame straipsnyje aptariame, ką teisiškai reiškia ši sąvoka ir kokios yra pagrindinės tokio draudimo taisyklės pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Kas laikoma trečiųjų asmenų neteisėta veika?

Teisės aktai nustato bendrąją pareigą visiems asmenims elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitiems ^[1]. Kai trečiasis asmuo (pvz., vagis, vandalas ar tiesiog neatsargus praeivis) šią pareigą pažeidžia ir sugadina ar sunaikina svetimą turtą, tokie veiksmai laikomi neteisėtais. Draudimo sutartyse tai dažniausiai apima:

• Vagystę (turto pagrobimą);
• Tyčinį turto sugadinimą (vandalizmą);
• Padegimą;
• Kitus veiksmus, kuriais pažeidžiama savininko nuosavybės teisė.

Ką atlygina draudimas?

Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, kuri padengtų patirtus nuostolius. Svarbu žinoti pagrindines taisykles:

• Nuostolių dydis. Žala apima turto netekimą arba sužalojimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ^[2].
• Draudimo sumos ribos. Ne gyvybės draudimo atveju draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės (atkuriamosios vertės) ^[3]. Tai reiškia, kad draudimas neturi tapti pasipelnymo šaltiniu – jo tikslas atkurti buvusią padėtį.
• Nevisiškas draudimas. Jei sutartyje nustatyta draudimo suma yra mažesnė už tikrąją turto vertę, draudikas atlygina tik dalį nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir turto vertės santykiui ^[4].

Draudiko teisė susigrąžinti pinigus (Subrogacija)

Svarbu suprasti, kad neteisėtą veiką atlikęs asmuo (kaltininkas) nelieka nenubaustas net ir tuo atveju, jei savininkui žalą atlygino draudimo bendrovė. Išmokėjusiam išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ^[5]. Tai vadinama subrogacija.

Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina visais atvejais, net jei draudimo sutartyje būtų numatyta kitaip ^[5].

Kada išmoka nemokama?

Draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl paties draudėjo (savininko) ar naudos gavėjo tyčios ^[6]. Taip pat draudikas gali būti atleistas nuo mokėjimo, jei žala atsirado dėl didelio neatsargumo, jei tai numatyta įstatyme ^[6].

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis, 1 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.997 straipsnis, 2 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 6.999 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 6.1015 straipsnis, 1 dalis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 6.1014 straipsnis, 1-2 dalys.