Vaizdo kameros kieme: teisiniai aspektai ir pagalba gaudant vagis

Noras apsaugoti savo turtą nuo vagysčių yra dažniausia priežastis, kodėl daugiabučių ir sodininkų bendrijų gyventojai nusprendžia įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Nors kameros yra efektyvi prevencinė priemonė ir pagalba policijai tiriant nusikaltimus, jų įrengimas privalo atitikti griežtus teisinius reikalavimus, kad nebūtų pažeistas kaimynų ar praeivių privatumas.

Privatumas – neliečiama vertybė

Prieš montuojant kameras, būtina suprasti pagrindinę taisyklę: fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas ^[1]. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti renkama tik jam sutikus arba įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinis kodeksas numato, kad asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas gali būti fiksuojami tik jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai tai daroma viešoje vietoje ar teisėsaugos tikslais ^[2]. Tai reiškia, kad vaizdo kameros griežtai negali būti nukreiptos į:

• Kaimynų langus;
• Kaimynų balkonus;
• Privačias, kitiems asmenims priklausančias teritorijas (pvz., kaimyno sodo sklypą).

Vaizdo kameros daugiabutyje (DNSB)

Daugiabučio namo sienos, laiptinės, stogas ir neretai kiemas yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ^[3]. Norint ant namo fasado ar laiptinėje įrengti kameras, tai laikoma bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.

Sprendimų priėmimas

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ^[4]. Tai reiškia, kad:

• Būtina organizuoti savininkų susirinkimą arba balsavimą raštu ^[5];
• Sprendimas įrengti kameras laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių savininkų (esant kvorumui) ^[6].

Priėmus sprendimą daugumai, jis tampa privalomas visiems savininkams, net ir tiems, kurie balsavo prieš. Visi savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įskaitant ir išlaidas kamerų įrengimui bei priežiūrai, jei toks sprendimas buvo priimtas teisėtai ^[7].

Vaizdo kameros sodo bendrijoje (SB)

Sodininkų bendrijose situacija skirstoma į dvi dalis: bendrojo naudojimo teritorijų stebėjimą ir individualių sklypų stebėjimą.

Bendrojo naudojimo teritorijos

Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektai (keliai, vartai, aikštelės) valdomi bendrijos narių sprendimu ^[8]. Sprendimą dėl vaizdo kamerų įrengimo bendrijos teritorijoje (pvz., prie įvažiavimo vartų) priima bendrijos narių susirinkimas. Tam reikia, kad sprendimui pritartų daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių narių ^[9].

Individualūs sklypai

Savo privačiame sklype savininkas gali įsirengti kameras savo turto apsaugai be bendrijos sutikimo, tačiau privalo užtikrinti, kad stebėjimo laukas neapimtų kaimyninių sklypų ar bendrojo naudojimo gatvės, nes tai pažeistų kitų asmenų teisę į privatų gyvenimą ^[1].

Ką daryti, norint įsirengti kameras?

1. Inicijuoti balsavimą: Daugiabutyje ar sodo bendrijoje sušaukti susirinkimą ir įtraukti klausimą į darbotvarkę.
2. Numatyti finansavimą: Apskaičiuoti sąmatą ir patvirtinti tikslines įmokas arba lėšų panaudojimą iš kaupiamųjų lėšų.
3. Informuoti: Privaloma pakabinti informacines lenteles, nurodančias, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 2.23 straipsnis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 2.22 straipsnis.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.

[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis.

[6] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis, 6 dalis.

[7] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[8] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 3 dalis.

[9] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 1 dalies 15 punktas; 16 straipsnis, 10 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.