Kaip tvarkyti perdangą senos statybos name?

Atnaujinta: 11/18/58057
Perdangos remontas senos statybos name yra visų butų savininkų bendroji atsakomybė, todėl darbus privalo organizuoti namo valdytojas, o išlaidos dengiamos iš bendrų kaupiamųjų lėšų arba tikslinių įmokų. - BNR.LT

Senos statybos daugiabučiuose dažna problema – trupančios, įlinkusios ar kitaip pažeistos perdangos (lubos). Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad perdanga yra tik viršutinio kaimyno „grindys“ arba apatinio kaimyno „lubos“, todėl remontuoti turi tas, kieno bute matomas defektas. Tai yra netiesa. Perdanga yra esminė namo konstrukcija, užtikrinanti pastato stabilumą, todėl jos tvarkymas yra visų namo gyventojų rūpestis.

Kam priklauso perdanga?

Lietuvos teisės aktai aiškiai nurodo, kad daugiabučio namo perdangos yra priskiriamos prie pagrindinių namo konstrukcijų [1]. Tai reiškia, kad jos yra bendroji dalinė visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė [2].

Net jei perdangos defektas (pavyzdžiui, tinko byrėjimas ar įtrūkimas) matomas tik jūsų bute, pati konstrukcija priklauso visiems savininkams proporcingai jų turimam plotui. Todėl nei kaimynas viršuje, nei apačioje nėra asmeniškai atsakingas už perdangos remontą savo lėšomis (nebent įrodoma, kad žala padaryta tyčia ar dėl grubaus aplaidumo, pvz., savavališkos rekonstrukcijos).

Remonto organizavimo žingsniai

Pastebėjus perdangos pažeidimus (įtrūkimus, įlinkius, byrantį betoną), negalima imtis savavališkų remonto darbų. Procesas turi vykti per namo valdytoją (bendrijos pirmininką arba administratorių):

  1. Pranešimas. Nedelsdami raštu informuokite namo valdytoją apie pastebėtus defektus.
  2. Techninė apžiūra. Valdytojas arba techninis prižiūrėtojas privalo atlikti apžiūrą, įvertinti būklę ir užfiksuoti defektus [3]. Jei situacija sudėtinga, gali būti užsakoma ekspertizė.
  3. Darbų organizavimas. Valdytojas privalo organizuoti defektų šalinimą. Jei būklė avarinė ar kelia grėsmę, darbai organizuojami nedelsiant [4].

Kas moka už remontą?

Kadangi perdanga yra bendroji nuosavybė, išlaidos paskirstomos visiems namo savininkams proporcingai jų turimam buto plotui [5].

  • Jei namas turi sukaupęs lėšų kaupiamajame fonde, remontas gali būti apmokamas iš jo.
  • Jei lėšų nėra, valdytojas organizuoja tikslinę rinkliavą arba balsavimą dėl papildomų lėšų skyrimo.

Svarbu: butų savininkai neprivalo gauti atskiro sutikimo ar balsuoti dėl privalomųjų darbų (tokių, kurie būtini, kad pastatas nesugriūtų ar nekeltų pavojaus), tačiau jie privalo juos apmokėti [6].

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[3] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 91 punktas.

[4] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 96 punktas.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 4 dalis (taip pat 4.82 str. 3 d.).

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai