Darbo vietos įrengimas balkone: šildymo sprendimai žiemą
Noras paversti balkoną funkcionalia darbo vieta žiemą reikalauja ne tik apšiltinimo, bet ir teisingai parinkto šildymo būdo. Svarbu žinoti, kad balkono atitvaros ir inžinerinės sistemos dažnai yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl savavališki veiksmai gali užtraukti atsakomybę.
Draudimas jungtis prie centrinio šildymo sistemos
Daugiabučių gyventojams dažnai kyla mintis iškelti radiatorių į balkoną. Teisiniu požiūriu, pastato šildymo sistema yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga [1]. Bet koks šios sistemos pertvarkymas (pvz., vamzdžių išvedimas į balkoną) be suderinto projekto ir bendraturčių sutikimo yra draudžiamas, nes tai išbalansuoja viso namo šilumos paskirstymą.
Teisėtas sprendimas – elektrinis šildymas
Siekiant išvengti sudėtingų inžinerinių sistemų keitimo procedūrų, tinkamiausias sprendimas darbo vietai balkone yra elektriniai šildytuvai (pvz., infraraudonųjų spindulių plokštės arba tepaliniai radiatoriai). Tačiau ir čia galioja techniniai ribojimai.
Elektros galios reikalavimai
Naudojant galingus elektrinius šildytuvus, privaloma užtikrinti, kad nebūtų viršyta butui suteikta leistinoji naudoti elektros galia. Vartotojas privalo užtikrinti, kad jo elektros įrenginiai negadintų elektros tinklo ir nekeltų pavojaus [2]. Viršijus galią, gali suveikti automatiniai saugikliai arba kilti gaisro pavojus.
Balkono apšiltinimas ir bendroji nuosavybė
Šildymas bus neveiksmingas be apšiltinimo. Svarbu atskirti vidaus ir išorės darbus:
- Išorinis apšiltinimas: Daugiabučio namo išorinės sienos (fasadas) yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė [1]. Norint keisti fasado išvaizdą ar konstrukciją (šiltinti iš lauko pusės), būtina gauti butų savininkų daugumos pritarimą [3].
- Vidinis apšiltinimas: Apšiltinant balkoną iš vidaus (grindis, lubas, vidines sieneles), sprendimo dažniausiai nereikia derinti su kaimynais, jei nepažeidžiamos laikančiosios konstrukcijos ir nekeičiamas pastato fasadas.
Pareiga nepažeisti kaimynų interesų
Įrenginėjant darbo vietą, privaloma laikytis taisyklės, kad buto savininkas neturi teisės savo veiksmais pabloginti kitų savininkų gyvenimo sąlygų [4]. Pavyzdžiui, netinkamai įrengtas apšiltinimas gali sukelti pelėsio atsiradimą kaimynų bute dėl pasikeitusio rasos taško konstrukcijose.
Rekomenduojami tolesni žingsniai: Prieš pirkdami šildytuvą, patikrinkite savo elektros paslaugų teikimo sutartyje nurodytą leistinąją galią ir įvertinkite, ar jos pakaks papildomam šildymo prietaisui.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.
[2] ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS, 67 punktas (arba atitinkamas skyrius apie vartotojo pareigas).
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.
[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.
Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Susiję atsakymai
- Trifazis įvadas bute: įrengimo kaina ir „ESO“ sąlygos
- Ar galima keisti radiatorių vietas ir tipą bute be projekto?
- Grindinio šildymo įrengimas daugiabutyje: kada tai legalu, o kada draudžiama?
- Fasado šiltinimas tik ties savo butu: ar tai leidžiama be bendro projekto?
- Kaip sužinoti, ar radiatorius priklauso bendram tinklui?
- Ar galima jungti balkoną su kambariu apšiltinant išorinę sieną?