Areštuoto buto pardavimas varžytinėse: procesas ir rizikos
Areštuoto buto įsigijimas varžytynėse yra specifinis nuosavybės įgijimo būdas, kuris iš esmės skiriasi nuo įprasto pirkimo–pardavimo sandorio pas notarą. Nors šis procesas leidžia įsigyti turtą už mažesnę kainą, jis susijęs su teisinėmis rizikomis, kurias būtina įvertinti prieš dalyvaujant varžytynėse.
Nuosavybės teisės įgijimo ypatumai
Civilinis kodeksas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama įstatymų nustatyta tvarka realizuojant turtą varžytynėse [1]. Skirtingai nei įprasto sandorio atveju, kai nuosavybė pereina perdavimo momentu, varžytynėse turtas įgyjamas specialiu pareigūno (antstolio) surašytu aktu.
Hipotekos ir suvaržymų pabaiga
Vienas pagrindinių priverstinio pardavimo privalumų yra tas, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina turtą nuo visų galiojančių hipotekų [2]. Tai reiškia, kad pirkėjas paprastai gauna turtą be skolų, kurios buvo užtikrintos tuo turtu, naštos.
Pagrindinės rizikos pirkėjui
1. Išliekančios nuomos sutartys
Tai yra viena didžiausių rizikų. Pagal galiojančius įstatymus, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu ji buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre [3]. Tai reiškia, kad įsigiję butą, galite tapti nuomotoju prieš savo valią, jei bute gyvena nuomininkai su galiojančia ir įregistruota sutartimi.
2. Skolos bendrijai ir komunalinės paslaugos
Nors asmeninės buvusio savininko skolos (pvz., už elektrą ar vandenį) paprastai neperkeliamos pirkėjui, tačiau naujasis savininkas tampa bendrijos nariu ir įgyja pareigą mokėti mokesčius nuo nuosavybės teisės įgijimo momento. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nustato, kad savininkas privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles [4]. Svarbu žinoti, kad senosios skolos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, gali būti traktuojamos kaip susietos su turtu, todėl būtina atidžiai patikrinti informaciją apie įsiskolinimus bendrijai.
Šaltiniai:
[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.47 straipsnis, 10 punktas.
[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.197 straipsnis, 1 dalis.
[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.494 straipsnis, 1 dalis.
[4] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 6 dalis.
Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Susiję atsakymai
- Buto pardavimas su neišmokėta renovacija: kaip perduodamos skolos ir įsipareigojimai?
- Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis: pagrindinės rizikos pirkėjui
- Ką daryti, jei nuomininkas nemoka nuomos: teisinis iškeldinimo kelias
- Komunalinių mokesčių sutarčių perrašymas naujam savininkui: žingsniai
- Bendrijos sprendimų įsigaliojimas: terminai ir apskundimo tvarka
- Skolų už komunalines paslaugas išieškojimas per antstolius: procedūra