Apleisto sodo sklypo nusavinimas: teisinė procedūra ir terminai

Apleisti, piktžolėmis apaugę ir šiukšlėmis užversti sklypai yra viena didžiausių sodininkų bendrijų problemų. Tačiau svarbu iš karto pabrėžti esminį teisinį faktą: sodininkų bendrija (pirmininkas ar valdyba) neturi teisinės galios vienašališkai atimti ar nusavinti privataus sklypo, nepriklausomai nuo jo būklės. Nuosavybės teisę Lietuvoje griežtai saugo įstatymai ^[1].

Nusavinimas (arba priverstinis pardavimas) yra įmanomas tik kraštutiniais atvejais, pasitelkus valstybės institucijas ir teismus. Žemiau pateikiama teisiškai pagrįsta procedūra, kaip sprendžiama apleistų sklypų problema.

Sodininko pareigos ir atsakomybė

Nors sklypas yra privati nuosavybė, savininkas neturi teisės daryti bet ką (arba nedaryti nieko). Sodininkų bendrijų įstatymas įpareigoja narį naudoti sodo sklypą pagal paskirtį, laikytis tvarkos bei sanitarinių reikalavimų ir nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ^[2].

Jei sklypas yra apleistas, savininkas pažeidžia šias pareigas. Tai yra pagrindas pradėti teisinį procesą, bet ne tiesioginį sklypo atėmimą.

Teisinė procedūra: nuo įspėjimo iki varžytinių

Kadangi tiesioginis nusavinimas negalimas, bendrija turi veikti per institucijas arba skolų išieškojimą. Procesas paprastai susideda iš šių etapų:

1. Administracinė atsakomybė (Baudos)

Bendrija turėtų kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių arba Aplinkos apsaugos departamentą. Už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus (apleistą žemę) savininkui skiriamos administracinės baudos. Tai dažnai tampa motyvacija susitvarkyti arba parduoti sklypą.

2. Skolų išieškojimas ir priverstinis pardavimas

Dažniausiai apleistų sklypų savininkai nemoka ir nario mokesčių. Tai yra efektyviausias teisinis kelias. Civilinis kodeksas numato, kad kreditorius (bendrija) turi teisę reikalauti prievolių įvykdymo ^[3].

• Bendrija kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo.
• Gavus teismo sprendimą, byla perduodama antstoliui.
• Jei savininkas neturi lėšų skolai padengti, antstolis gali areštuoti sklypą ir parduoti jį iš varžytinių (CK 4.192 straipsnis).

Būtent varžytinių metu sklypas pereina kitam savininkui. Tai yra vienintelis teisėtas būdas, kaip bendrija gali „inicijuoti“ savininko pasikeitimą.

3. Bešeimininkis turtas

Jei sklypo savininkas mirė ir nėra paveldėtojų, arba savininkas nežinomas, sklypas gali būti pripažintas bešeimininkiu. Tokiu atveju jis pereina valstybės nuosavybėn ^[4]. Vėliau valstybė (Nacionalinė žemės tarnyba) gali šį sklypą parduoti ar išnuomoti.

Terminai ir trukmė

Nusavinimo ar priverstinio pardavimo procesas nėra greitas:

• Teisminis skolų priteisimas: 3–12 mėnesių.
• Bešeimininkio turto procedūra: Turi praeiti ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto įtraukimo į apskaitą dienos, kad teismas galėtų pripažinti jį bešeimininkiu ^[5].

Ką daryti bendrijos pirmininkui ar kaimynui?

Jei kaimyninis sklypas apleistas, rekomenduojami šie žingsniai:

1. Fiksavimas: Nufotografuokite apleistą sklypą, surašykite faktinių aplinkybių aktą dalyvaujant valdybos nariams.
2. Raštiškas įspėjimas: Išsiųskite registruotą laišką savininkui (jei žinomas) su raginimu susitvarkyti.
3. Kreipimasis į savivaldybę: Dėl administracinės nuobaudos taikymo už apleistą žemę.
4. Išieškojimas: Jei yra skolų, nedelsiant perduokite ieškinį teismui.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.93 straipsnis.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.57 straipsnis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.58 straipsnis.