Kaip remontuoti vandens bokštą sodininkų bendrijoje?

Atnaujinta: 11/18/58057
Vandens bokšto remontas sodininkų bendrijoje organizuojamas remiantis techninės priežiūros išvadomis, o sprendimą dėl remonto darbų atlikimo ir tikslinio įnašo kaupimo priima bendrijos narių susirinkimas balsų dauguma. - BNR.LT

Vandens bokštai ir su jais susijusi inžinerinė įranga sodininkų bendrijose dažniausiai yra bendrojo naudojimo objektai, priklausantys sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise [1]. Todėl sprendimai dėl jų kapitalinio remonto ar atnaujinimo turi būti priimami kolektyviai, laikantis įstatymuose numatytų procedūrų. Vandens bokšto, kaip inžinerinio statinio, priežiūra yra ne tik bendrijos teisė, bet ir pareiga, siekiant užtikrinti saugų jo naudojimą.

Techninės būklės įvertinimas

Remonto poreikis negali būti nustatomas „iš akies“. Bendrijos valdymo organas (pirmininkas ar valdyba) privalo organizuoti nuolatinę statinių techninę priežiūrą. Jei kasmetinės ar neeilinės apžiūros metu nustatomi defektai, jie fiksuojami apžiūros akte [2]. Tai yra teisinis pagrindas inicijuoti remonto darbus.

Jei apžiūros metu nustatoma, kad vandens bokšto būklė kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsakingas už priežiūrą asmuo privalo nedelsdamas imtis priemonių grėsmei pašalinti [3].

Sprendimų priėmimas ir finansavimas

Nors už priežiūros organizavimą atsako pirmininkas, sprendimą dėl kapitalinio remonto ir jo finansavimo priima bendrijos narių susirinkimas. Įstatymas numato aiškią seką:

  • Sąmatos tvirtinimas. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą bei tikslinius įnašus, skirtus bendrojo naudojimo objektams atnaujinti [4].
  • Tikslinis įnašas. Dažniausiai vandens bokšto remontui neužtenka eilinio nario mokesčio lėšų, todėl susirinkimas turi patvirtinti specialų tikslinį įnašą remontui.
  • Balsavimas. Sprendimai susirinkime priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jei sprendimas priimtas teisėtai, mokėti nustatytą įnašą privalo visi sklypų savininkai, net ir tie, kurie balsavo prieš ar nedalyvavo susirinkime.

Avariniai atvejai

Jei vandens bokšto būklė yra avarinė ir kyla tiesioginė griūties grėsmė, bendrijos pirmininkas turi teisę ir pareigą imtis neatidėliotinų veiksmų avarijai lokalizuoti be išankstinio susirinkimo pritarimo, vadovaujantis civilinės saugos ir statinių priežiūros reikalavimais. Tačiau ir tokiu atveju vėliau išlaidos turi būti pagrįstos ir patvirtintos.

Bendrasavininkų pareiga

Svarbu suprasti, kad vandens bokštas yra bendroji dalinė nuosavybė. Civilinis kodeksas nustato, kad bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti [5]. Sodininkas negali atsisakyti mokėti už bokšto remontą motyvuodamas tuo, kad „nenaudoja vandens“ ar „turi savo gręžinį“, nebent bendrijos dokumentuose ar susirinkimo sprendimuose nustatyta kita tvarka.


Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 1 dalis.

[2] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 44.2 punktas.

[3] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 47 punktas.

[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 1 dalis, 5 punktas.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai