Ar sodininkų bendrijos susirinkimas turi teisę nario mokesčio dydį susieti su nario asmeniniu turtu?

Trumpai: ne, mokesčio negalima sieti su nario asmeniniu turtu (namo verte, pastatų skaičiumi, kitu turimu turtu ar turtine padėtimi). Nario mokestis pagal įstatymą turi konkrečią paskirtį – padengti bendrijos administravimo ir veiklos išlaidas, todėl jis skaičiuojamas nuo bendrijos sąmatos, o ne nuo to, kiek turto turi konkretus narys.

Kas yra nario mokestis pagal įstatymą

Bendrijos nario mokestis – tai narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[1]. Tai reiškia, kad mokesčio dydis turi būti susietas su realiomis bendrijos išlaidomis, o ne su nario turtine padėtimi.

Nario mokestį, tikslinius įnašus ir kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatavimo ir bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti, tvirtina bendrijos narių susirinkimas kartu su metine pajamų ir išlaidų sąmata[2]. Susirinkimas turi teisę spręsti ir kitus įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus[2], tačiau tai neleidžia keisti paties mokesčio paskirties.

Vienintelis įstatyme įtvirtintas diferencijavimo kriterijus – sklypo dydis

Narys privalo mokėti nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus bei atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas[3]. Bendrijos išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, narys apmoka atsižvelgdamas į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[3].

Taigi įstatymas leidžia mokestinę naštą diferencijuoti pagal sklypo plotą (arba pagal kitokią įstatuose nustatytą tvarką, susijusią su bendromis išlaidomis), bet nenumato jokio kriterijaus, susieto su nario asmeniniu turtu, pastatų verte ar pajamomis.

Lygiavertiškumo principas bendrijoje

Bendrijoje veikia lygių teisių logika: narių susirinkime kiekvienas narys turi po vieną balsą, nepaisant valdomų sodo sklypų skaičiaus[4]. Be to, sklypus turintys ne nariai („kiti asmenys“) turi vienodas pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros kaip ir bendrijos nariai[5], o apmoka jiems proporcingai tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos ir priežiūros išlaidas[5]. Šios nuostatos rodo, kad įmokos siejamos su naudojimusi bendra infrastruktūra ir sklypu, o ne su asmenine nario turtine padėtimi.

Ką daryti, jei toks sprendimas jau priimtas

• Raštu kreipkitės į bendrijos valdymo organą ir pareikalaukite pagrindimo – kokiomis sąmatos išlaidomis grindžiamas mokesčio dydis. Valdymo organas privalo išnagrinėti pareiškimą ir per vieną mėnesį pateikti atsakymą[6].
• Reikalaukite pateikti metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei ūkinės finansinės veiklos ataskaitą – jas rengia valdymo organas ir teikia narių susirinkimui[6], o tvirtina susirinkimas[2].
• Inicijuokite klausimo persvarstymą: susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisija (revizorius); pateikiama paraiška su siūlomu sprendimo projektu, o susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo[4].
• Jeigu esate ne narys, o sklypo savininkas bendrijos teritorijoje, turite teisę gauti informaciją apie susirinkimo nustatytas įmokas, kurias privalote mokėti, ir apskųsti valdymo organų sprendimus[5].

Dėl narių susirinkimo sprendimo ginčijimo teisme pateiktuose Sodininkų bendrijų įstatymo straipsniuose konkreti tvarka nenurodyta – šį klausimą verta patikslinti su teisininku pagal bendrąsias juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimo taisykles.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.