Ar galima beviltišką DNSB skolą perleisti skolų išieškojimo įmonei?

Daugiabučių namų savininkų bendrijos neretai susiduria su situacija, kai savininkai nemoka nustatytų įmokų ir susidaro skolos. Jei skolininkas piktybiškai nemoka ir skolos išieškojimas tampa sudėtingas, bendrija gali svarstyti galimybę perleisti šią skolą skolų išieškojimo įmonei. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato tokią galimybę, vadinamą reikalavimo perleidimu (cesija).

Teisinis pagrindas – reikalavimo perleidimas (cesija)

Pagal Civilinį kodeksą, kreditorius (šiuo atveju – bendrija) turi teisę be skolininko sutikimo perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui (pvz., skolų išieškojimo įmonei), jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu ^[1]. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

Svarbu žinoti, kad skolininko sutikimas perleisti reikalavimą nėra būtinas, nebent įstatymai ar sutartis (pvz., bendrijos įstatai) nustatytų kitaip ^[2].

Sprendimo priėmimas bendrijoje

Nors Civilinis kodeksas leidžia perleisti reikalavimą, bendrijoje sprendimai turi būti priimami vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu ir bendrijos įstatais. Bendrijos pirmininkas (arba valdyba) yra valdymo organas, kuris organizuoja bendrijos veiklą ir sudaro sandorius ^[3].

Jei bendrijos įstatuose nėra nustatyta specialių apribojimų dėl sandorių sumų ar rūšių, pirmininkas gali sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skolos dažnai parduodamos už mažesnę nei nominalią vertę (su nuolaida), rekomenduotina tokį sprendimą suderinti su bendrijos nariais visuotiniame susirinkime arba gauti valdybos pritarimą, kad būtų išvengta ginčų dėl netinkamo bendrijos turto valdymo.

Privalomas skolininko informavimas

Perleidus reikalavimą, labai svarbu tinkamai informuoti skolininką. Civilinis kodeksas numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį įrodymą ^[4].

Jeigu skolininkui apie reikalavimo perleidimą nepranešama, jis turi teisę prievolę įvykdyti (sumokėti skolą) pradiniam kreditoriui (bendrijai), ir toks įvykdymas bus laikomas tinkamu ^[5]. Todėl, sudarius sutartį su išieškojimo įmone, būtina nedelsiant raštu pranešti skolininkui apie kreditoriaus pasikeitimą.

Rekomenduojami žingsniai

1. Patikrinkite įstatus: Įsitikinkite, ar bendrijos įstatai neriboja pirmininko teisės sudaryti tokio pobūdžio sutarčių be atskiro narių pritarimo.
2. Sudarykite sutartį: Pasirašykite reikalavimo perleidimo sutartį su skolų išieškojimo įmone.
3. Informuokite skolininką: Išsiųskite registruotą laišką skolininkui, informuodami apie reikalavimo perleidimą ir nurodydami naująjį kreditorių (kam dabar reikia mokėti skolą).

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.101 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.101 straipsnis, 5 dalis.

[3] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 6.109 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 6.106 straipsnis, 1 dalis.