Nuolatinis šuns lojimas bute dieną: teisiniai sprendimo būdai kaimynams

Atnaujinta: 2/1/2026
Nuolatinis triukšmas pažeidžia kaimynų nuosavybės teises ir poilsį, todėl gali būti stabdomas remiantis Civiliniu kodeksu bei butų savininkų pareigomis laikytis higienos normų ir nepažeisti kitų interesų. - BNR.LT

Gyvenant daugiabutyje, augintinių keliamas triukšmas, ypač nuolatinis šuns lojimas, dažnai tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Nors gyvūno laikymas yra savininko teisė, ji nėra absoliuti – ji baigiasi ten, kur prasideda kaimynų teisė į poilsį ir ramybę. Teisės aktai numato pareigą butų savininkams naudotis savo nuosavybe taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų gyventojų teisės.

Daugiabučio gyventojo pareigos

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas aiškiai apibrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigas. Viena svarbiausių nuostatų įpareigoja savininkus, naudojant jiems priklausantį turtą, laikytis nustatytų reikalavimų ir nepažeisti kitų patalpų savininkų (kaimynų) teisių bei teisėtų interesų [1]. Tai reiškia, kad šuns savininkas privalo užtikrinti, jog jo augintinis nekeltų nepagrįstų nepatogumų aplinkiniams.

Civilinė atsakomybė ir nuosavybės teisių ribojimas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, tačiau su esmine išlyga: savininkas turi teisę atlikti su turtu bet kokius veiksmus, tik jeigu jie neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių bei interesų [2].

Nuolatinis, varginantis lojimas gali būti traktuojamas kaip kaimynų teisės netrukdomai naudotis savo būstu pažeidimas. Tokiu atveju kaimynai turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jų teisės pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu [3].

Rekomenduojami veiksmai

Jei susiduriate su šia problema, rekomenduojama veikti nuosekliai:

  • Faktų fiksavimas: Užfiksuokite triukšmo pobūdį, laiką ir trukmę (garso ar vaizdo įrašai).
  • Bendravimas: Kreipkitės į kaimyną raštu ar žodžiu, primindami jo pareigą nepažeisti kitų savininkų interesų pagal galiojančius įstatymus.
  • Teisinės priemonės: Jei situacija nesikeičia, kaimynų teisės gali būti ginamos teismine tvarka, reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus (trukdymą naudotis nuosavybe) remiantis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis, 1 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.98 straipsnis.

Susiję atsakymai