Šuo loja, kai šeimininkų nėra namie: kaip teisėtai užfiksuoti triukšmą?

Nuolatinis šuns lojimas, kai šeimininkų nėra namuose, gali būti laikomas kaimynų teisių pažeidimu. Nors gyvūnų savininkai turi teisę valdyti savo turtą (gyvūnus), ši teisė nėra absoliuti – ji privalo būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų ^[1].

Teisinė pareiga užtikrinti ramybę

Teisės aktai nustato pareigą ne tik naudotis savo turtu, bet ir gerbti aplinkinių interesus. Tai galioja tiek daugiabučių, tiek sodininkų bendrijų gyventojams.

Daugiabučių namų gyventojams

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi aiškią įstatyminę pareigą naudodamiesi savo turtu nepažeisti kaimynų gyvenimo ir veiklos sąlygų ^[2]. Tai reiškia, kad paliktas šuo neturi kelti triukšmo, kuris trikdytų kaimynų ramybę.

Sodininkų bendrijoms (SB)

Sodininkų bendrijose triukšmo ir gyvūnų laikymo klausimai sprendžiami pagal bendrijos vidaus dokumentus. Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti konkrečiai nustatytas ramybės laikas (pvz., nakties metu) bei smulkių naminių gyvūnų (įskaitant šunis) laikymo tvarka ir sąlygos ^[3]. Visi asmenys, įsigiję sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, privalo šių taisyklių laikytis ^[4].

Kaip fiksuoti pažeidimą?

Kadangi įstatymai įpareigoja savininkus laikytis taisyklių ir nepažeisti kaimynų interesų, triukšmo faktas fiksuojamas kaip šių pareigų nevykdymas:

• Sodininkų bendrijose: Fiksuojamas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Būtina remtis bendrijos narių susirinkimo patvirtintomis taisyklėmis, kuriose apibrėžtas ramybės laikas ir gyvūnų laikymo sąlygos ^[3].
• Daugiabučiuose: Fiksuojamas Civilinio kodekso nuostatos pažeidimas, kai neužtikrinamos kaimynų gyvenimo sąlygos ^[2].

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.

[3] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 12 straipsnis, 2 dalis.

[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 12 straipsnis, 4 dalis.