Notaro mokesčiai perkant butą su banko paskola 2025 metais

Planuojant buto pirkimą su banko paskola, būtina įvertinti ne tik turto kainą, bet ir sandorio įteisinimo išlaidas. Nors tikslūs notaro įkainiai yra reguliuojami atskirais poįstatyminiais aktais (kurių nėra pateiktuose dokumentuose), Civilinis kodeksas aiškiai apibrėžia sandorio formą ir šalių pareigas dėl išlaidų apmokėjimo.

Privaloma notarinė forma

Perkant nekilnojamąjį turtą (butą), pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos ^[1]. Tai reiškia, kad be notaro patvirtinimo nuosavybės teisės perleidimas yra negaliojantis. Jei butas perkamas su paskola, papildomai sudaroma hipotekos (įkeitimo) sutartis, kuri taip pat tvirtinama notaro.

Kas moka už notaro paslaugas?

Dažnai kyla klausimas, ar už notarą turi mokėti pirkėjas, ar pardavėjas. Civilinis kodeksas numato taisyklę, kuri taikoma, jei šalys sutartyje nenurodo kitaip:

• Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis ^[2].

Tai reiškia, kad pirkėjas ir pardavėjas turi teisę reikalauti dalintis notaro mokesčius pusiau, nebent derybų metu sutarėte, kad visas išlaidas padengs viena pusė (dažniausiai praktikoje tai būna pirkėjas, tačiau įstatymas numato 50/50 principą).

Svarbu: dėl konkrečių įkainių dydžių

Pateiktuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse, DNSB ar SB įstatymuose) nėra nurodyti konkretūs 2025 metų notaro paslaugų įkainiai eurais ar procentais. Šie dydžiai yra tvirtinami atskiruose Teisingumo ministro įsakymuose, kurie į pateiktą žinių bazę neįtraukti. Norint sužinoti tikslią sumą, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į pasirinktą notarų biurą.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.393 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.399 straipsnis.