Nekilnojamojo turto mokestis už antrą butą: tarifai ir skaičiavimas

Nekilnojamojo turto turėjimas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra pirmas, ar antras būstas, sukuria savininkui tam tikras finansines prievoles. Nors visuomenėje dažnai diskutuojama apie mokesčius už „antrą butą“, teisinis reglamentavimas numato bendrąsias savininko pareigas išlaikyti turtą ir mokėti privalomus mokesčius.

Pareiga mokėti mokesčius

Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, taip pat įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[1].

Ši nuostata reiškia, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą (įskaitant antrąjį būstą), savininkui atsiranda prievolė ne tik dengti namo priežiūros išlaidas, bet ir vykdyti mokestines prievoles, kurias nustato valstybės įstatymai.

Tarifai ir skaičiavimas

Informuojame, kad pateiktuose šaltiniuose (Civiliniame kodekse, Sodininkų bendrijų įstatyme, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir kt.) nėra informacijos apie konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, neapmokestinamus dydžius ar mokesčio skaičiavimo formules.

Konkretūs tarifai ir skaičiavimo metodika yra reglamentuojami specialiuose mokesčių įstatymuose, kurie nėra įtraukti į šios konsultacijos žinių bazę. Todėl tikslių skaičių ar formulių pateikti negalime.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.