Kaimynas meta nuorukas per balkoną: kaip sudrausminti ir fiksuoti pažeidimą?

Nuorukų mėtymas per balkoną nėra tik estetinė problema – tai veiksmas, keliantis gaisro pavojų ir pažeidžiantis kaimynų teisę netrukdomai naudotis savo būstu. Toks elgesys traktuojamas kaip neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę.

Teisinis pagrindas: kaimynų pareigos

Daugiabučio namo gyventojai privalo naudotis savo nuosavybe taip, kad nepažeistų kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų ^[1]. Tai reiškia, kad balkone rūkantis ir nuorukas metantis asmuo privalo užtikrinti, jog jo veiksmai nedarytų žalos kitiems gyventojams ar bendram namo turtui (pvz., kiemui, želdiniams).

Kiekvienas asmuo turi įstatyminę pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ^[2].

Ką daryti nukentėjusiam kaimynui?

1. Pažeidimo fiksavimas

Norint teisiškai sudrausminti kaimyną, būtina surinkti įrodymus. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įrodomi neteisėti veiksmai ^[3]. Fiksavimui tinka:

• Nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose matomas pažeidimo momentas (mėtymas) ar pasekmės (nuorukos jūsų balkone).
• Kitų kaimynų liudijimai.
• Rasti daiktiniai įrodymai (apgadinti daiktai, pradeginti audiniai).

2. Reikalavimas atlyginti žalą

Jei dėl numestos nuorukos buvo sugadintas jūsų turtas (pvz., pradegintas kilimėlis, išteptas balkonas) ar kilo gaisras, privaloma atlyginti visus padarytus nuostolius ^[2]. Žala apima turto netekimą arba sužalojimą bei turėtas išlaidas (pvz., valymo paslaugas) ^[4].

Nustatant žalos dydį, vadovaujamasi turto verte arba atkūrimo kaštais. Jei turtas sunaikintas, atlyginama jo rinkos kaina ^[4].

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.246 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.