Išmanioji namų apsauga: vaizdo stebėjimas ir jutikliai telefonu
Tobulėjant technologijoms, vis daugiau gyventojų savo namuose įsidiegia išmaniąsias apsaugos sistemas – vaizdo kameras, išmaniuosius durų skambučius (angl. video doorbells) ar judesio jutiklius, valdomus telefonu. Nors šie įrenginiai padidina saugumą, jų naudojimas daugiabučiuose ir sodininkų bendrijose yra griežtai reglamentuotas, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų privatumą ir nuosavybės teises.
Vaizdo stebėjimas ir kaimynų privatumas
Esminė taisyklė įrengiant bet kokią vaizdo stebėjimo įrangą – teisė į atvaizdą ir privatumą. Įstatymas numato, kad fizinio asmens nuotrauka (šiuo atveju – ir vaizdo įrašas) ar jos dalis gali būti atgaminama, demonstruojama ar kitaip naudojama, taip pat pats asmuo gali būti filmuojamas tik jo sutikimu [1].
Tai reiškia, kad:
- Privati valda: Jūs negalite nukreipti kamerų į kaimyno sklypą, langus ar duris be jo sutikimo.
- Bendrosios patalpos: Filmuoti daugiabučio laiptinę ar bendrą koridorių galima tik turint kaimynų sutikimą, nes tai nėra vieša vieta, o privati bendroji nuosavybė.
Įrengimas daugiabučiuose namuose
Daugiabučių namų savininkams taikomi papildomi reikalavimai, susiję su bendrąja daline nuosavybe. Įstatymas nustato, kad butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pagrindinės konstrukcijos (sienos, fasadas), bendrojo naudojimo patalpos ir inžinerinė įranga [2].
Norint montuoti kamerą ar išmanųjį skambutį ant laiptinės sienos, buto durų (jei jos nukreiptos į bendrą koridorių) ar namo fasado, būtina:
- Užtikrinti, kad įrenginys nepažeis bendrųjų konstrukcijų.
- Gauti savininkų daugumos pritarimą. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma [3].
Jei kamera įrengiama buto viduje (pvz., pro langą stebi tik jūsų automobilį, neapimdama kitų žmonių ar jų turto), daugumos sutikimo nereikia, tačiau privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeistas kitų asmenų privatumas.
Jutikliai ir išmanieji sprendimai be vaizdo įrašymo
Išmanieji jutikliai, kurie nefiksuoja vaizdo ar garso (pavyzdžiui, dūmų detektoriai, vandens nuotėkio jutikliai, durų atidarymo sensoriai), buto ar sodo namo viduje gali būti įrengiami be jokių papildomų derinimų. Savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nepažeisdamas kitų asmenų teisių [4].
Ką daryti norint įsirengti vaizdo stebėjimą?
Siekiant išvengti teisinių ginčų, rekomenduojama:
- Jei kamera stebės bendrą erdvę – gaukite raštišką kaimynų, patenkančių į stebėjimo lauką, sutikimą.
- Jei įranga montuojama ant bendrų konstrukcijų daugiabutyje – inicijuokite balsavimą ir gaukite daugumos pritarimą [5].
- Pakabinkite informacinį ženklą apie vykdomą vaizdo stebėjimą.
Šaltiniai:
[1] CIVILINIS KODEKSAS, 2.22 straipsnis.
[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis.
[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis.
[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis.
[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis.
Susiję atsakymai
- Vaizdo kameros sodo bendrijoje: BDAR ir asmens duomenų apsauga
- Ar privaloma dūmų detektorių įrengti kiekviename kambaryje?
- Vaizdo stebėjimo kameros laiptinėje: ar reikalingas kaimynų ir institucijų leidimas?
- Vagysčių prevencija soduose žiemą: efektyviausios apsaugos priemonės
- Vaizdo kameros kieme: teisiniai aspektai ir pagalba gaudant vagis
- Vaizdo kameros įrengimas prie buto durų: ar reikia kaimynų sutikimo?
- Domofonų sistemos modernizavimas sename daugiabutyje: vaizdo sprendimai