Teisinis pagrindas diferencijuoti bendrijos valdymo sąnaudas tarp narių ir kitų bendraturčių

Daugiabučių namų ir sodininkų bendrijose dažnai kyla klausimas, ar galima taikyti skirtingus mokesčių tarifus bendrijos nariams ir savininkams, kurie nėra bendrijos nariai. Atsakymas priklauso nuo bendrijos tipo (DNSB ar SB) ir konkrečių išlaidų paskirties, tačiau bendrasis principas išlieka tas pats: bendrojo turto išlaikymas yra visų savininkų pareiga, nepriklausomai nuo narystės.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB)

Daugiabučiuose namuose galioja griežtas savininkų lygiateisiškumo principas turtinių įsipareigojimų atžvilgiu. Civilinis kodeksas ir specialieji įstatymai nenumato galimybės diferencijuoti administravimo ar kaupimo mokesčių vien dėl to, kad savininkas nėra bendrijos narys.

Pareiga mokėti – pagal nuosavybę, ne narystę

Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[1]. Ši pareiga kyla iš nuosavybės teisės, o ne iš narystės bendrijoje fakto.

Specialusis įstatymas taip pat įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (tiek nariai, tiek ne nariai) privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimo išlaidas, mokėti įmokas kaupiamajam fondui bei mokesčius už bendrijos administravimą ^[2].

Ar galima taikyti „nario mokestį“?

Nors praktikoje pasitaiko terminas „nario mokestis“, teisiškai daugiabučių bendrijose visi savininkai moka už paslaugas (administravimą, priežiūrą). Jei bendrija nustatytų mažesnį tarifą nariams ir didesnį ne nariams už tas pačias administravimo paslaugas, tai būtų laikoma diskriminacija ir pažeistų proporcingumo principą, nes visi savininkai gauna tą pačią naudą iš pastato priežiūros.

Sodininkų bendrijos (SB)

Sodininkų bendrijose situacija yra kitokia. Įstatymas čia aiškiau atskiria narius nuo kitų asmenų, nustatydamas skirtingus teisinius pagrindus mokėjimams rinkti, nors galutinė suma dažnai gali būti panaši.

Mokėjimų atskyrimas

• Bendrijos nariai moka „nario mokestį“, kuris yra skirtas bendrijai administruoti ir veikla užtikrinti ^[3].
• Ne nariai (kiti asmenys) atsiskaito pagal kitą teisinį pagrindą. Įstatymas numato, kad asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, privalo atsiskaityti su bendrija už visas jiems suteiktas paslaugas, bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, priežiūrą ir organizavimo išlaidas ^[4].

Kaip įforminti mokesčius ne nariams?

Sodininkų bendrija ne nariams išrašo sąskaitas ne už „narystę“, bet už konkrečias paslaugas ir infrastruktūros (kelių, vandentiekio) naudojimą bei priežiūrą. Ne nariai privalo proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar sukūrimo, jei jie tais objektais naudojasi ^[4]. Tačiau bendrija negali reikalauti, kad ne nariai mokėtų už grynai vidinius bendrijos renginius ar veiklas, kurios nesusijusios su infrastruktūra ar bendro turto valdymu.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 29 straipsnis, 1 dalis.

[3] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 1 dalis.

[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 5 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.