Kokia yra teisinė tvarka ir terminai sodininkų bendrijai reikalaujant nario prievolių vykdymo, kai narys raštu atsisako mokėti nario mokestį?

Nario mokestis nėra savanoriška įmoka – tai įstatyme įtvirtinta bendrijos nario pareiga[1]. Todėl rašytinis pareiškimas „nemokėsiu“ prievolės nepanaikina, bet teisiškai reiškia, kad narys jau laikomas pažeidusiu prievolę, ir bendrija gali reikalauti vykdymo bei nuostolių atlyginimo[4].

Iš ko kyla pareiga mokėti

Bendrijos narys privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus[1]. Jis taip pat privalo apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu ir bendrojo naudojimo žemės naudojimu, atsižvelgiant į sklypo dydį, jei įstatuose nenustatyta kitaip[1]. Be to, narys privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimo ir valdymo organo sprendimus[1].

Mokesčio dydį tvirtina narių susirinkimas, tvirtindamas metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus ir nario mokestį[2]. Konkreti nustatymo ir mokėjimo tvarka (taigi ir mokėjimo terminai) turi būti bendrijos įstatuose[3]. Nario mokesčiai mokami pinigais[7].

Rašytinis atsisakymas mokėti – kokios pasekmės

Civilinis kodeksas skolininką laiko pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia įvykdymo terminą, taip pat kai iki termino pabaigos praneša kreditoriui, kad prievolės nevykdys[4]. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę ir tada, kai kreditorius pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę teisminiu ar neteisminiu būdu arba kai pareikalauja įvykdyti ir nustato protingą terminą, o skolininkas per jį neįvykdo[4]. Nuo prievolės pažeidimo momento skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius[4].

Jei mokėjimo terminas nebuvo nustatytas, narys laikomas pažeidusiu prievolę tik nuo tada, kai bendrija raštu pareikalavo sumokėti ir nustatė įvykdymo terminą, o narys per jį nesumokėjo[4]. Todėl rašytinis reikalavimas su konkrečiu terminu yra praktiškai būtinas žingsnis.

Bendrijos veiksmų eiga

1. Valdymo organo (valdybos, pirmininko) veiksmai

Valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, prižiūri, ar laikomasi įstatų, ir sprendžia narių skatinimo bei drausminimo klausimus[5]. Jis taip pat veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius[5], taigi būtent valdymo organas siunčia rašytinį reikalavimą ir organizuoja skolos išieškojimą.

Jei narys pateikia rašytinį pareiškimą ar skundą (pvz., dėl mokesčio pagrįstumo), valdymo organas privalo jį išnagrinėti ir per vieną mėnesį pateikti atsakymą[5]. Tai vienintelis įstatyme aiškiai įtvirtintas procedūrinis terminas šioje situacijoje.

2. Narystės klausimai

Priėmimo į bendriją, narių pašalinimo ir išstojimo klausimus sprendžia narių susirinkimas, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip[2], o pašalinimo sąlygos ir tvarka turi būti nustatytos bendrijos įstatuose[3]. Svarbu: net išstojus iš bendrijos, sumokėti nario mokesčiai ir įnašai negrąžinami[1], o perleisdamas sodo sklypą narys privalo atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles[1] ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sklypo perleidimo pranešti valdymo organui apie sandorį ir išstojimą[1]. Bendrija išduoda pažymas apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai[5] – jos praktiškai reikia sklypo pardavimo metu, tad neatsiskaitęs narys tai pajus.

3. Teismas

Ginčai tarp bendrijos ir jos narių sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka[6]. Bendrijos valdymo organas ar narių susirinkimas gali nagrinėti tik narių tarpusavio ginčus, ir tik jeigu nariai to raštu pageidauja; apie priimtą sprendimą šalims pranešama raštu, o nesutinkant su juo ginčas gali būti sprendžiamas teisme[6]. Vadinasi, bendrijos ir nario ginčo dėl skolos bendrija negali „nuspręsti“ savo organų sprendimu kaip privalomu vykdymo dokumentu – nesumokėtą mokestį reikia prisiteisti teisme.

Terminai: ko įstatyme nėra

Sodininkų bendrijų įstatymas nenustato specialaus termino, per kurį bendrija turi pareikšti reikalavimą nariui dėl nesumokėto nario mokesčio. Praktikoje terminai kyla iš dviejų šaltinių: mokėjimo terminų, nustatytų bendrijos įstatuose[3], ir bendrijos rašytiniame reikalavime nustatyto protingo įvykdymo termino[4]. Pateiktuose teisės aktuose nėra nuostatų dėl ieškinio senaties termino ar delspinigių už vėlavimą, todėl šiais klausimais tvirtų išvadų iš čia pateiktų šaltinių padaryti negalima – juos reikia tikrinti pagal Civilinio kodekso senaties normas ir bendrijos įstatus.

Praktiniai žingsniai bendrijai

• Patikrinti, ar mokestis patvirtintas narių susirinkimo sprendimu ir sąmatoje[2], o mokėjimo tvarka atitinka įstatus[3] – be to reikalavimas teisme bus lengvai užprotestuotas.
• Išsiųsti nariui rašytinį reikalavimą su konkrečia suma, jos apskaičiavimo pagrindu ir protingu sumokėjimo terminu[4].
• Į nario rašytinį atsisakymą ar skundą atsakyti raštu per vieną mėnesį[5].
• Nesumokėjus per nustatytą terminą – kreiptis į teismą dėl skolos ir nuostolių priteisimo[6][4].
• Atskirai svarstyti drausminimo ar pašalinimo klausimą pagal įstatus[5][3] – tačiau pašalinimas skolos nepanaikina.

Ką daryti nariui, kuris nesutinka su mokesčiu

Vien rašytinis atsisakymas mokėti neapsaugo – priešingai, jis pagreitina prievolės pažeidimo konstatavimą[4]. Efektyviau: raštu prašyti valdymo organo pagrindžiančių dokumentų ir informacijos apie mokesčio apskaičiavimą (narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti informaciją apie veiklą[1], o valdymo organas privalo atsakyti per mėnesį[5]) ir, jei sprendimas laikomas nepagrįstu, ginčą kelti teisme[6].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos – konkretūs terminai bei tvarka labai priklauso nuo jūsų bendrijos įstatų ir susirinkimo sprendimų.