Kokia yra Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo inicijavimo tvarka?

Svarbu iš karto atskirti du dalykus: įstatymo (Seimo priimamo teisės akto) pakeitimą ir bendrijos įstatų pakeitimą. Pateiktuose teisės aktuose nėra nė vienos normos, reglamentuojančios, kas ir kokia tvarka gali inicijuoti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimą – šią tvarką nustato Konstitucija, Seimo statutas ir Teisėkūros pagrindų įstatymas, o jų tekstai čia nepateikti. Todėl konkrečių teisėkūros iniciatyvos subjektų ir procedūrų šiuo atveju atsakingai nurodyti negaliu.

Tai, kas yra reglamentuota Sodininkų bendrijų įstatyme, – tai bendrijos vidinių dokumentų (įstatų) keitimo inicijavimas ir priėmimas. Jei jūsų klausimas praktiškai susijęs su tuo, žemiau – tiksli tvarka.

Kas sprendžia dėl bendrijos įstatų pakeitimo

Bendrijos įstatus keisti turi išimtinę teisę tik bendrijos narių susirinkimas[1]. Šio klausimo susirinkimas negali perleisti spręsti jokiam kitam bendrijos organui – nei valdybai, nei pirmininkui[1].

Pati įstatų keitimo tvarka turi būti nurodyta ir pačiuose bendrijos įstatuose[3], todėl pirmiausia verta pasitikrinti savo bendrijos įstatų atitinkamą punktą.

Kas gali inicijuoti susirinkimą įstatų keitimo klausimu

Susirinkimo (eilinio ar neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi:

• bendrijos valdymo organas (valdyba arba pirmininkas);
• 1/10 bendrijos narių;
• revizijos komisija (revizorius)[2].

Iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Paraiškoje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pasiūlymai dėl darbotvarkės, vietos ir datos bei siūlomų sprendimų projektai (t. y. ir įstatų pakeitimo projektas)[2].

Susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos, o apie jį nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų – skelbimu sodo teritorijoje, elektroniniu paštu ir bendrijos informacinėje sistemoje, jeigu tokia naudojama[2].

Kada valdyba gali atsisakyti šaukti susirinkimą

Valdymo organas neprivalo šaukti susirinkimo, jei iniciatorių siūlomi klausimai nepriskirti narių susirinkimo kompetencijai arba jei paraiška paduota nesilaikant reikalavimų; tokiu atveju atsisakymas turi būti motyvuotas ir apie jį pranešama iniciatorių atstovui[2]. Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo paraiškos gavimo sprendimo nepriima, susirinkimą gali sušaukti daugiau kaip 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisija (revizorius) savo sprendimu[2].

Balsavimas ir įsigaliojimas

Susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių; jei kvorumo nėra, ne anksčiau kaip po 14 dienų šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas. Sprendimai priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 dalyvaujančių narių[2]. Jei sprendimas priimamas balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, jam reikia daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių balsų[2].

Pakeistus įstatus pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo, o įstatų pakeitimai ir visas pakeistų įstatų tekstas turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui – pakeisti įstatai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo[3].

Senesni įstatai

Iki Sodininkų bendrijų įstatymo įsigaliojimo įsteigtų bendrijų įstatai galioja tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, o prieštaraujančius įstatus turėjo pakeisti pirmasis po įstatymo įsigaliojimo sušauktas organas, turintis teisę keisti įstatus[4].

Ką daryti toliau

• Jei norite pakeisti bendrijos įstatus: surinkite ne mažiau kaip 1/10 narių parašų, parenkite paraišką su konkrečiu įstatų pakeitimo projektu ir pateikite ją valdybai[2].
• Jei norite inicijuoti paties įstatymo pakeitimą – tokios tvarkos šiame įstatyme nėra; reikia žiūrėti Seimo statutą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, o praktiškai kreiptis į Seimo narius, Vyriausybę ar atsakingą ministeriją su pasiūlymu.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos.