Kaip parduoti namą be žemės sodininkų bendrijoje?

Lietuvos teisės aktai įtvirtina principą, kad statinys ir žemė, ant kurios jis stovi, yra glaudžiai susiję. Todėl namo pardavimas be žemės sodininkų bendrijoje priklauso nuo to, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas – pardavėjui ar valstybei.

Jei žemė priklauso Jums (pardavėjui)

Jeigu esate ir sodo namo, ir žemės sklypo savininkas, pagrindinė taisyklė yra tokia: parduodant pastatą, pirkėjui kartu turi būti perleista ir nuosavybės teisė į žemės sklypą (arba jo dalį), kurį tas pastatas užima ir kuris būtinas jam naudoti ^[1].

Tačiau įstatymas numato išimtį. Jūs galite parduoti tik namą, o žemės sklypą pasilikti savo nuosavybėje, jei pirkimo–pardavimo sutartyje nustatote, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis žeme kitais pagrindais:

• Žemės nuoma: Jūs parduodate namą, bet žemę pirkėjui išnuomojate.
• Užstatymo teisė: Pirkėjui suteikiama teisė naudotis žeme statiniams eksploatuoti (superficies).

Svarbu žinoti, kad jei sutartyje pirkėjo teisės į žemės sklypą nebus aptartos, tokia sutartis negalės būti patvirtinta notaro, o jei būtų patvirtinta – ji būtų negaliojanti ^[1].

Jei žemė yra valstybinė (nuomojama)

Sodininkų bendrijose dažna situacija, kai sodininkas nuosavybės teise valdo tik sodo namą, o žemę nuomojasi iš valstybės. Tokiu atveju Jūs galite parduoti namą be žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimo ^[2].

Įvykus tokiam sandoriui:

• Pirkėjas įgyja teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi pardavėjas (t. y. perima valstybinės žemės nuomos teises) ^[2].
• Jums nereikia rūpintis žemės išpirkimu prieš pardavimą, nebent pirkėjas to reikalauja.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.394 straipsnis, 1 ir 2 dalys.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.394 straipsnis, 3 dalis.