Kaip dalintis tvoros išlaidas sodininkų bendrijoje?

Klausimas dėl tvoros įrengimo ir jos kainos padalijimo yra vienas dažniausių ginčų objektų sodininkų bendrijose. Svarbu suprasti, kad įstatymai numato skirtingas taisykles priklausomai nuo to, kur tiksliai stovi tvora – ant sklypo ribos ar vieno iš kaimynų sklype, ir kam ji priklauso.

Kada išlaidos dalijamos pusiau?

Civilinis kodeksas numato specialią taisyklę objektams, esantiems ant sklypų ribos. Jeigu jūsų ir kaimyno sklypai yra atskirti tvora, kuri stovi ant ribos ir tarnauja abiem sklypams, laikoma, kad tokia tvora yra bendro naudojimo objektas. Tokiu atveju įstatymas numato pareigą kaimynams išlaidas apmokėti lygiomis dalimis, nebent jie tarpusavyje susitaria kitaip ^[1].

Svarbu pabrėžti, kad norint statyti tvorą tiksliai ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia ribą), privaloma gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą ^[2]. Būtent šiame sutikime geriausia ir aptarti išlaidų pasidalijimo klausimą.

Kada už tvorą moka tik vienas savininkas?

Jeigu tvora statoma vieno savininko sklypo ribose (nepereinant į kaimyno teritoriją) ir kaimynas nėra davęs sutikimo ar įsipareigojimo prisidėti prie statybų, visa finansinė našta tenka tvoros statytojui. Tokia tvora tampa tik to savininko nuosavybe, todėl jis vienas privalo rūpintis jos priežiūra ir remontu.

Reikalavimai statant be kaimyno sutikimo

Net ir statant tvorą savo lėšomis savo sklype, privaloma laikytis nustatytų reikalavimų dėl kaimyninio sklypo insoliacijos (šešėliavimo). Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus reikalavimus. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančią tvorą (pvz., per aukštą ar per mažai pralaidžią šviesai), būtina turėti rašytinį kaimyno sutikimą ^[3].

Bendrijos bendrojo naudojimo tvoros

Jei kalbama apie tvorą, kuri juosia visą sodininkų bendrijos teritoriją ar bendrojo naudojimo objektus (pvz., poilsio aikštelę, tvenkinį), tokia tvora yra visų sodininkų bendroji dalinė nuosavybė ^[4]. Išlaidos jos įrengimui ar remontui dengiamos iš bendrijos narių mokesčių arba tikslinių įnašų, patvirtintų bendrijos narių susirinkime.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.46 straipsnis, 2 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnis, 7 dalis, 3 punktas.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnis, 7 dalis, 2 punktas.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 1 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.