Ar sodininkų bendrija gali veikti be pirmininko ir valdymo organų, prilygstant jos statusą individualių gyvenamųjų namų kvartalui?

Sodininkų bendrija negali „tiesiog“ toliau egzistuoti be pirmininko ar valdybos. Kol bendrija įregistruota Juridinių asmenų registre, ji privalo turėti įstatyme numatytus organus. Jokio mechanizmo, kuris leistų bendrijos statusą prilyginti paprastam individualių gyvenamųjų namų kvartalui, įstatymuose nėra – tokia galimybė nenumatyta.

Kokie organai bendrijoje privalomi

Sodininkų bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas ir valdymo organas – vienasmenis (bendrijos pirmininkas) arba kolegialus (valdyba)[1]. Svarbiausia – bendrija civilines teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina būtent per savo valdymo organus[1]. Praktiškai tai reiškia: be pirmininko ar valdybos bendrija negali sudaryti sutarčių, atstovauti sau, tvarkyti bendro naudojimo objektų ar veikti banke.

Valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka bei narių atsakomybė privalo būti nurodyti pačiuose bendrijos įstatuose[2]. Taigi įstatų, kuriuose valdymo organo apskritai nebūtų, įregistruoti negalima.

Valdymo organo narius renka ir atšaukia narių susirinkimas[3], ir jis neturi teisės savo išimtinės kompetencijos klausimų perduoti spręsti kitiems organams[3].

Ar galima „perduoti“ viską administratoriui ar paslaugų įmonei

Narių susirinkimas gali nustatyti ūkinės veiklos organizavimo tvarką ir spręsti dėl sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo[3]. Tačiau tai tik ūkinių funkcijų perdavimas – pačių valdymo organų tai nepakeičia, nes bendrija ir toliau veikia per savo valdymo organus[1]. Kažkas turi pasirašyti tokią sutartį bendrijos vardu.

Ką realiai galima padaryti, jei bendrijos nebereikia

Įstatymas numato tik tris kryptis, ir sprendimą dėl kiekvienos priima narių susirinkimas:

• Reorganizuoti bendriją – priimti sprendimą dėl reorganizavimo ir patvirtinti jo sąlygas[3]. Bendrijos gali būti jungiamos ar skaidomos, bet tik esamose mėgėjų sodų teritorijose[4].
• Pertvarkyti bendriją (pakeisti teisinę formą) – tai taip pat narių susirinkimo išimtinė teisė[3].
• Likviduoti bendriją ir išrinkti likvidatorių[3]. Tai vienintelis būdas teisėtai „nebeturėti“ bendrijos su jos organais – ne tiesiog nustoti rinkti pirmininką.

Palyginimui: daugiabučių ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose įstatymas net numato, kad neišrinkus pirmininko per 6 mėnesius, bet kuris narys gali kreiptis į savivaldybę dėl bendrijos likvidavimo ir administratoriaus skyrimo[5]. Tai rodo bendrą logiką – bendrija be valdymo organo nėra „laisva forma veikianti“ bendruomenė, o neveiksni ir naikintina.

Praktiniai žingsniai

1. Sušaukite narių susirinkimą ir aiškiai suformuluokite, ko siekiate: išrinkti pirmininką, samdyti administravimo paslaugų teikėją[3], pertvarkyti ar likviduoti bendriją[3].
2. Jei niekas nesutinka būti pirmininku – svarstykite valdybos sudarymą arba administravimo paslaugų sutartį, o valdymo organą palikite minimalų[1].
3. Jei norite visai atsisakyti bendrijos – ruoškite likvidavimo procedūrą ir rinkite likvidatorių[3], o ne tiesiog palikite bendriją be vadovo.
4. Bet kokie sprendimai dėl organų turi atitikti įstatus; prireikus pirma keiskite įstatus ir įregistruokite pakeitimus Juridinių asmenų registre – jie įsigalioja tik nuo įregistravimo[2].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Konkrečioje situacijoje verta pasitikrinti savo bendrijos įstatus ir prireikus kreiptis teisinės konsultacijos.