Ar SB gali apriboti pravažiavimą gretimos gatvės sklypų savininkams, jei nėra nustatyto servituto, ir kokia yra servituto nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo tvarka?

Atnaujinta: 5/12/2026
Sodininkų bendrija gali riboti pravažiavimą be įregistruoto servituto. Sužinokite servituto nustatymo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką pagal LR teisę. - BNR.LT

Jei per sodininkų bendrijos (SB) bendrojo naudojimo kelią nėra nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, gretimų sklypų savininkai neturi teisės juo naudotis, todėl SB gali riboti pravažiavimą. Iš servituto kylančios teisės atsiranda tik jį įregistravus [1]. Tuo pačiu SB privalo užtikrinti patekimą specialiosioms tarnyboms į sodo teritoriją [2].

Ar SB gali apriboti pravažiavimą be servituto?

Mėgėjų sodo teritorijoje esantys keliai (gatvės) yra bendrojo naudojimo žemėje, kurią bendrija valdo teisėtais pagrindais [2]. Kaimynai gali turėti teisę važiuoti tik jei yra nustatytas servitutas ir jis įregistruotas registre; priešingu atveju teisės naudotis SB keliu nėra [1]. Todėl SB gali neleisti pravažiuoti per savo bendrojo naudojimo kelią, tačiau negali sutrukdyti patekti specialiosioms tarnyboms [2].

Servituto nustatymo būdai

1) Susitarimu (sutartinis servitutas)

Servitutas gali būti nustatomas sandoriu su tarnaujančiojo daikto (kelio žemės sklypo) savininku [3]. Iš servituto kylančios teisės atsiranda tik jį įregistravus [1].

2) Administraciniu aktu

Administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius; savivaldybių ir privačios žemės atžvilgiu – tik jei servitutas negali būti suprojektuotas laisvoje valstybinėje žemėje [5]. Tokiu atveju servitutą registre paprastai registruoja viešpataujančiojo daikto savininkas ar kiti įstatyme nurodyti subjektai [5]. Tarnaujančiojo žemės savininkui atlyginami dėl servituto atsiradę nuostoliai ir nustatoma kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka [5].

3) Teismo sprendimu

Jei nesusitariama, teismas gali nustatyti servitutą, jeigu be jo daikto (sklypo) neįmanoma normaliai naudoti pagal paskirtį [4].

Servituto turinys, plotis ir vieta

Kelio servitutas gali suteikti teisę naudotis pėsčiųjų taku, keliu antžeminėms transporto priemonėms ar taku galvijams [6]. Jei servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis ir plotis nenurodytas, laikoma, kad galima naudotis 4 metrų pločio keliu; tokiu keliu taip pat galima eiti pėsčiomis [7]. Jei nenustatyta kelio vieta ir kryptis, naudojamasi esamu ar buvusiu keliu; jei jo nėra – vietą parenka tarnaujančiojo daikto savininkas, kiek įmanoma atitinkant kelio reikalavimus [8].

Servituto pakeitimas ar panaikinimas

Jei iš esmės pasikeičia aplinkybės ir servituto įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas gali teisme prašyti servitutą pakeisti ar panaikinti [9]. Administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi, kai tą sprendimą priėmusi institucija priima sprendimą jį panaikinti [5].

Keli svarbūs niuansai

  • Jei sklypas neteko susisiekimo su viešuoju keliu dėl paties savininko tyčinių veiksmų, jis negali reikalauti kaimynų leisti pravažiuoti per jų sklypus [10].

  • SB teritorija ir keliai turi būti tvarkomi taip, kad į juos galėtų patekti specialiosios tarnybos [2].

Praktiniai žingsniai

  1. Pirmiausia bandykite susitarti su kelio (tarnaujančiojo sklypo) savininku dėl sutartinio servituto ir jį įregistruokite registre [3][1].

  2. Jei reikia servituto pagal teritorijų planavimo ar žemės valdos sprendinius – kreipkitės į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu [5].

  3. Nesant susitarimo ir administracinės galimybės – kreipkitės į teismą dėl servituto nustatymo [4].

  4. Pasikeitus aplinkybėms – kreipkitės dėl servituto pakeitimo ar panaikinimo (teisme ar administracine tvarka, jei servitutas nustatytas administraciniu aktu) [9][5].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.124 straipsnis 1–3 dalys.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnio 1 ir 11 dalys.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.125 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.126 straipsnis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMAS, 22 straipsnis 1–3, 5–9 dalys.

[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.117 straipsnis.

[7] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.119 straipsnis.

[8] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.121 straipsnis.

[9] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.112 straipsnio 5 dalis.

[10] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.44 straipsnis.

Susiję atsakymai