Kas atsako, jei DNSB viešai menkina ar šmeižia valdybos narį ar gyventoją?

Atnaujinta: 11/18/58057
Už viešą valdybos nario ar gyventojo menkinimą bei šmeižtą tiesiogiai atsako informaciją paskleidęs asmuo arba pati bendrija, jei tai atlikta vykdant valdymo organų funkcijas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) kylančių konfliktų metu neretai peržengiamos ribos: skelbimų lentose, susirinkimų protokoluose ar bendruose susirašinėjimuose pasirodo įžeidžiančio pobūdžio informacija. Lietuvos teisė griežtai gina asmens garbę ir orumą, todėl už tikrovės neatitinkančios, žeminančios informacijos paskleidimą numatyta civilinė atsakomybė.

Teisinis pagrindas: garbės ir orumo gynyba

Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės [1]. Įstatymas numato prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tai reiškia, kad ne nukentėjusysis turi įrodyti, jog jis nėra „vagis“ ar „sukčius“, o tas, kuris tai viešai pasakė ar parašė, privalo pateikti įrodymus.

Kas yra atsakingas: pirmininkas ar bendrija?

Atsakomybės subjektas priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo paskleista informacija:

  • Asmeninė atsakomybė: Jei gyventojas ar pirmininkas (nevykdydamas tiesioginių funkcijų, o pvz., privataus pokalbio metu laiptinėje) įžeidžia kitą asmenį, jis atsako asmeniškai kaip fizinis asmuo.
  • Bendrijos (juridinio asmens) atsakomybė: Jei tikrovės neatitinkanti informacija paskleista oficialiuose bendrijos dokumentuose (pvz., visuotinio susirinkimo protokole, valdybos ataskaitoje, oficialiame skelbime su bendrijos antspaudu), už žalą atsako pati bendrija kaip juridinis asmuo [2]. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir pareigas per savo organus (pirmininką, valdybą).

Regreso teisė į kaltininką

Net jei teismas priteisia žalą iš bendrijos (nes šmeižtas buvo oficialiame dokumente), bendrija turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų konkretus kaltininkas (pvz., pirmininkas), kuris savo veiksmais pažeidė įstatymus. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti sąžiningai ir protingai, o nevykdydamas šios pareigos privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą [3].

Galimos pasekmės ir žalos atlyginimas

Asmuo, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti, turi teisę reikalauti:

  1. Paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis (pvz., viešai atsiprašyti, paskelbti paneigimą toje pačioje vietoje, kur buvo melas).
  2. Atlyginti turtinę žalą (pvz., jei dėl šmeižto asmuo prarado darbo pasiūlymą).
  3. Atlyginti neturtinę žalą (už patirtą dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą) [4].

Svarbu pabrėžti, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustato jos dydį atsižvelgdamas į pasekmes ir kaltę.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.24 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.81 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnio 7 dalis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.250 straipsnis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai