Ar gyvatuko mokestis DNSB yra įtraukiamas į valstybės kompensaciją už šildymą?

Remiantis pateiktais teisės aktais, informacija apie valstybės teikiamų kompensacijų sudėtį ir jų taikymą konkretiems mokesčiams (įskaitant mokestį už „gyvatuką“ arba karšto vandens cirkuliaciją) nėra reglamentuojama nei Civiliniame kodekse, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Šie dokumentai nustato savininkų pareigą mokėti mokesčius ir išlaikyti turtą, tačiau neapibrėžia socialinės paramos ar kompensavimo mechanizmų.

Mokėjimo už „gyvatuką“ teisinis pagrindas

Nors pateiktuose dokumentuose nėra informacijos apie kompensacijas, juose aiškiai įtvirtinta savininkų pareiga mokėti už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, kas yra „gyvatuko“ mokesčio pagrindas.

Pagal įstatymą, daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus bei rankšluosčių džiovintuvus (vadinamuosius „gyvatukus“), yra laikomos pastato bendrojo naudojimo objektais ^[1].

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[2]. Tai reiškia, kad mokestis už „gyvatuką“ (cirkuliaciją) yra privalomas kaip bendrosios inžinerinės sistemos dalies išlaikymas ir eksploatavimas.

Dėl informacijos apie valstybės kompensacijas

Pateiktuose šaltiniuose (Civiliniame kodekse, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose) nėra teisės normų, kurios reglamentuotų nepasiturintiems gyventojams skiriamas valstybės kompensacijas už šildymą, karštą vandenį ar kitas paslaugas. Todėl, remiantis tik šiais dokumentais, patvirtinti, ar šis konkretus mokestis yra įtraukiamas į kompensuojamą sumą, negalima.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis, 2 punktas.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.