Elektromobilio krovimas per langą su prailgintuvu: gaisrinės saugos rizika

Nors elektromobilių skaičius auga, infrastruktūra daugiabučių kiemuose dažnai vėluoja, todėl gyventojai imasi savavališkų sprendimų – pavyzdžiui, nuleidžia prailgintuvą per buto langą. Nors tai atrodo patogu, toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip nesaugus elektros įrenginių naudojimas, keliantis gaisro ir elektros smūgio pavojų.

Teisinė pareiga užtikrinti saugumą

Lietuvos teisės aktai aiškiai nurodo, kad už elektros įrenginių ir prietaisų saugų eksploatavimą atsako pats vartotojas. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, vartotojas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę bei saugų jų eksploatavimą ^[1].

Tai reiškia, kad vartotojas privalo įrengti ir naudoti savo elektros įrenginius (šiuo atveju – krovimo įrangą ir laidus) taip, kad jie nekeltų grėsmės kitų asmenų elektros įrenginių ar prietaisų normaliam veikimui ir saugumui ^[2].

Naudojant buitinį prailgintuvą (kuris dažniausiai nėra pritaikytas ilgalaikei didelei apkrovai lauko sąlygomis, lietui ar mechaniniam poveikiui), rizikuojama sukelti perkaitimą ar trumpąjį jungimą. Toks elgesys gali būti vertinamas kaip netinkamas ir nesaugus elektros įrenginių eksploatavimas.

Namo administratoriaus ir bendrijos vaidmuo

Daugiabučio namo techninės priežiūros tikslas – užtikrinti, kad statinys atitiktų esminius reikalavimus, įskaitant gaisrinę saugą, per visą jo naudojimo trukmę ^[3]. Namo techninis prižiūrėtojas, pastebėjęs per fasadą nutiestus laidus, kurie gali kelti gaisro pavojų, privalo imtis priemonių grėsmei pašalinti.

Be to, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai turi teisę tikrinti, ar statinys naudojamas saugiai. Jei nustatoma, kad dėl netinkamos eksploatacijos kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, atsakingi asmenys privalo nedelsdami imtis veiksmų ^[4].

Civilinė atsakomybė už žalą

Jei dėl netinkamo krovimo būdo (pvz., perkaitusio prailgintuvo) kiltų gaisras, apgadinantis kaimynų turtą ar bendrąsias namo konstrukcijas, atsakomybė tektų automobilio savininkui.

• Pareiga atlyginti žalą: Civilinis kodeksas numato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ^[5].
• Statinių savininko atsakomybė: Įstatymai taip pat numato griežtą atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių ar įrenginių trūkumų, jei neįrodoma nenugalima jėga ar nukentėjusiojo kaltė ^[6].

Rekomendacija

Siekiant išvengti teisinės atsakomybės ir gaisro rizikos, elektromobilių krovimui daugiabučiuose rekomenduojama įsirengti specializuotas įkrovimo stoteles, suderinus tai su namo bendrija ar administratoriumi bei elektros tinklų operatoriumi, užuot naudojus savadarbius sprendimus per langus.

Šaltiniai:

[1] ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS, 58.2 papunktis.

[2] ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS, 58.6 papunktis.

[3] STR 1.07.03:2017 „STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA...“, 11 punktas.

[4] STR 1.07.03:2017 „STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA...“, 47 punktas.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.