Kokie yra sodininkų bendrijos teritorijoje taikomi reikalavimai laužų kūrenimui ir atviros ugnies naudojimui?

Svarbu iš karto pasakyti: tarp pateiktų teisės aktų nėra bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, kurios reglamentuotų laužavietės įrengimą, atstumus nuo pastatų ar žolės bei atliekų deginimą sodo sklype. Todėl žemiau pateikiami tik tie reikalavimai, kuriuos galima pagrįsti turimais dokumentais – daugiausia tai draudimai apsaugos zonose, kurios dažnai kerta ir sodų bendrijų teritorijas.

Kur ugnies naudoti negalima kategoriškai

Elektros tinklų apsaugos zonoje

Elektros tinklų apsaugos zonoje draudžiama naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius[1]. Praktiškai tai reiškia: jei per sklypą ar palei jį eina oro linija arba požeminis kabelis, laužavietės ar kepsninės ten įrengti negalima.

Skirstomojo dujotiekio apsaugos zonoje

Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose taip pat draudžiama naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat aukštos temperatūros įrenginius, kurie galėtų pažeisti ar kelti grėsmę dujotiekiui[2].

Magistralinio dujotiekio ar naftotiekio apsaugos zonoje

Šiose zonose draudžiama naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti ir naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinas lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius[3]. Papildomai čia draudžiama krauti į stirtas šieną, šiaudus, šakas ir medieną be vamzdyno savininko pritarimo[3] – tai aktualu, kai šakos kaupiamos deginimui. Be to, be savininko pritarimo tokioje zonoje apskritai draudžiama priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms[3].

Atstumai nuo dujų ir kuro rezervuarų

Jei sklype yra suskystintųjų dujų ar skystojo kuro rezervuaras, atstumai nuo jo iki pastato, sklypo ribos ir atviro ugnies šaltinio nustatomi pagal Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių lentelę; atstumas iki sklypo ribos – 3 m, iki antžeminio rezervuaro nuo pastato – 3 m, iki požeminio – 1,5 m[4]. Tai reiškia, kad laužo ar kepsninės vieta negali būti arčiau rezervuaro, nei numato šie reikalavimai.

Atvira ugnis prižiūrint statinius

Prižiūrint statinius, metalinių konstrukcijų kaitinti ar valyti atvira ugnimi neleidžiama[5] – tai aktualu, kai sodo sklype bandoma „nudeginti“ senus dažus ar rūdis nuo metalinių tvorų, atramų ar konstrukcijų.

Ko šiuose dokumentuose nėra

Pateiktuose teisės aktuose nėra normų dėl: minimalaus atstumo nuo laužo iki pastatų ir kaimyno sklypo ribos, žolės, lapų ar šakų deginimo draudimo, sausros laikotarpio apribojimų, sodininkų bendrijos vidaus taisyklių ar konkrečių baudų už neteisėtą deginimą. Todėl teigti, kad laužas sodo sklype yra leidžiamas ar draudžiamas apskritai, remiantis šiais dokumentais negalima.

Ką daryti praktiškai

• Pasitikrinkite Nekilnojamojo turto registro išraše ir sklypo plane, ar sklype nenustatytos elektros tinklų, skirstomojo dujotiekio arba magistralinio dujotiekio (naftotiekio) apsaugos zonos – jose laužavietė ir kepsninė draudžiamos[1][2][3].
• Jei sklype yra dujų ar kuro rezervuaras, laužo vietą parinkite laikydamiesi taisyklėse nustatytų atstumų[4].
• Papildomai pasidomėkite bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir savivaldybės tvarkymo bei švaros taisyklėmis – jose paprastai nustatomi konkretūs deginimo apribojimai, kurių šiuose dokumentuose nėra.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos.