Kaip teisėtai filmuoti savo sklypą sodininkų bendrijoje?

Siekdami apsaugoti savo turtą sodininkų bendrijoje, savininkai turi teisę įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Svarbiausia taisyklė – vaizdo stebėjimas privalo nepažeisti kitų asmenų teisės į privatų gyvenimą ir teisės į atvaizdą ^[1].

Kamerų nukreipimo reikalavimai

Savininkas savo žemės sklype gali daryti tai, kas jam atrodo reikalinga (įskaitant apsaugos priemonių įrengimą), tačiau tik tol, kol tai nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ^[2]. Tai reiškia:

• Tik sava teritorija: Kameros objektyvas privalo būti nukreiptas išimtinai į Jūsų privačią valdą (namą, kiemą, įvažiavimą).
• Draudžiamos zonos: Kamera negali apimti kaimyno sklypo (net ir mažos jo dalies), bendrojo naudojimo kelio ar gatvės.

Kada būtinas kaimynų sutikimas?

Jeigu techniškai neįmanoma sureguliuoti kameros taip, kad ji fiksuotų tik Jūsų sklypą, ir į vaizdo lauką patenka kaimyninė teritorija, privalote gauti raštišką kaimyno sutikimą. Be asmens sutikimo filmuoti ar fotografuoti jo privačią valdą ir ten esančius žmones yra griežtai draudžiama ^[3].

Civilinis kodeksas nurodo, kad fizinio asmens nuotrauka (ar vaizdo įrašas) negali būti daroma be jo sutikimo, o teisė į privatų gyvenimą yra neliečiama ^[1].

Rekomenduojami veiksmai

Norint išvengti teisinių ginčų:

1. Sureguliuokite kameras taip, kad jos filmuotų tik Jūsų nuosavybę.
2. Jei neišvengiamai patenka kaimyno teritorija – gaukite jo raštišką sutikimą.
3. Pakabinkite informacinę lentelę apie vykdomą vaizdo stebėjimą, kad įspėtumėte į Jūsų teritoriją patenkančius asmenis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.22 straipsnis (Teisė į atvaizdą).

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.23 straipsnis (Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą).