Ar sodininkų bendrija turi teisę naudoti nario savanoriškus įnašus visoms bendrijos veiklos išlaidoms padengti?

Trumpas atsakymas – ne automatiškai. Sodininkų bendrija negali laisvai „permesti“ surinktų pinigų bet kokioms išlaidoms: galioja aiškus draudimas naudoti pajamas kitai veiklai, negu nustatyta įstatuose, o tikslinės paskirties lėšos turi būti panaudotos pagal savo paskirtį.

Kokios yra bendrijos pajamos

Bendrijos pajamas sudaro nario mokesčiai, tiksliniai ir kaupiamieji įnašai, kitų asmenų (ne narių) įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploataciją, pajamos iš bendrijos turto ir veiklos, valstybės ar savivaldybės tikslinės lėšos, taip pat fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas bei kitos teisėtai gautos pajamos[1]. Savanoriškas nario įnašas dažniausiai patenka būtent į „negrąžintinai perduotų pinigų“ kategoriją.

Pagrindinis ribojimas

Bendrijai draudžiama savo pajamas skirti kitai veiklai, negu nustatyta bendrijos įstatuose[2]. Tai reiškia: nesvarbu, ar pinigai gauti kaip nario mokestis, ar savanoriškai – jie gali būti naudojami tik bendrijos įstatuose įtvirtintiems veiklos tikslams įgyvendinti.

Be to, būtent įstatuose privalo būti nurodyta bendrijos pajamų paskirstymo ir naudojimo tvarka, taip pat mokesčių, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo bei mokėjimo tvarka[3]. Jei savanoriškų įnašų rinkimo ir panaudojimo tvarkos įstatuose nėra, tokių lėšų naudojimas savavališkai yra ginčytinas.

Tikslinės lėšos – tik pagal paskirtį

Tiksliniai įnašai pagal įstatymą yra skirti bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti ir kitiems numatytiems projektams įgyvendinti[4], o nario mokestis – bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[5]. Apskaitos taisyklėse taip pat aiškiai atskiriamos narių įmokos kaupiamosioms lėšoms, administravimui, bendrojo naudojimo objektų nuolatinei techninei priežiūrai ir kitoms išlaidoms apmokėti[6]. Todėl, jei narys perdavė lėšas konkrečiam tikslui (pvz., kelio remontui ar vandentiekiui), jos negali būti nurašomos kitoms bendrijos išlaidoms.

Kas sprendžia dėl lėšų naudojimo

Sprendimų dėl pinigų nepriima vien pirmininkas. Narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, nario mokestį ir kitų asmenų įmokas, taip pat nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką bei spręsti pajamų paskirstymo klausimus[7]. Valdymo organas (pirmininkas, valdyba) tik įgyvendina patvirtintą sąmatą ir teikia narių susirinkimui metinę ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą[8].

Ką gali daryti narys

Narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir įstatuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie bendrijos veiklą, taip pat reikalauti, kad bendrijos valdymas atitiktų visų narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus[9].

Praktiniai žingsniai, jei įtariate netinkamą lėšų naudojimą:

• Perskaitykite bendrijos įstatus – ar juose apskritai numatyti savanoriški įnašai ir jų naudojimo tvarka[3].
• Paprašykite pirmininko raštu pateikti sąmatą, finansinės veiklos ataskaitą ir susirinkimo protokolą, kuriuo patvirtintas įnašų dydis ir paskirtis[9]. Į pareiškimus valdymo organas privalo atsakyti per vieną mėnesį[8].
• Kelkite klausimą narių susirinkime – būtent jis tvirtina sąmatą ir lėšų naudojimo tvarką[7], ir kreipkitės į revizijos komisiją (revizorių), kuriai valdymo organas privalo pateikti visus patikrinimui reikalingus dokumentus[8].
• Jei lėšos panaudotos pažeidžiant įstatus ar įstatymus, valdybos nariai gali privalėti solidariai atlyginti bendrijai padarytus nuostolius, o ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas[8].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos – konkrečiu atveju svarbu įvertinti jūsų bendrijos įstatų ir susirinkimo sprendimų turinį.