Ar galima priverstinai gydyti DNSB kaimyną nuo alkoholizmo?
Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) dažnai kyla problemų dėl asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu. Tačiau teisės aktai kaimynams nesuteikia tiesioginės teisės priverstinai gydyti kitą asmenį. Pagal Civilinį kodeksą, asmens fizinė laisvė yra neliečiama, o gydymas, įskaitant psichiatrinį, dažniausiai yra savanoriškas [1].
Kada galimas priverstinis hospitalizavimas?
Išimtiniais atvejais asmuo gali būti hospitalizuojamas ir gydomas be jo sutikimo, tačiau tam turi būti nustatytos griežtos sąlygos. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei asmuo serga sunkia psichikos liga ir atsisako gydymo, o dėl to kyla reali grėsmė:
- Jo paties gyvybei ar sveikatai;
- Aplinkinių gyvybei ar sveikatai;
- Turtui [2].
Svarbu suprasti, kad pats alkoholizmo faktas savaime nėra laikomas pagrindu priverstiniam gydymui, nebent jis sukelia ūmią psichozę (pvz., baltoji karštinė), kuri atitinka minėtas sąlygas. Sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima teismas.
Civilinio veiksnumo apribojimas
Jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to kenkia savo paties ar šeimos turtiniams interesams, teismas gali apriboti jo civilinį veiksnumą šioje srityje [3].
Tačiau kaimynai tiesiogiai negali kreiptis į teismą dėl kaimyno veiksnumo apribojimo. Įstatymas numato, kad tokį pareiškimą gali paduoti:
- Sutuoktinis;
- Tėvai ar pilnamečiai vaikai;
- Globos (rūpybos) institucija;
- Prokuroras [4].
Todėl kaimynų veiksmai turėtų būti nukreipti ne į tiesioginį gydymą, o į informacijos perdavimą socialinėms tarnyboms ar policijai, kurie turi įgaliojimus inicijuoti tolesnius teisinius procesus.
Pareiga prižiūrėti butą
Nors priverstinis gydymas yra sudėtingas procesas, kaimynas privalo naudoti savo turtą taip, kad nepažeistų kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Buto savininkas privalo prižiūrėti savo butą, laikytis sanitarinių ir gaisrinės saugos reikalavimų [5].
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.25 straipsnis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.26 straipsnio 1 dalis.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.11 straipsnio 1 dalis.
[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.11 straipsnio 2 dalis.
[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnio 3 dalis.
Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Susiję atsakymai
- Kaip kalbėti su konfliktišku DNSB kaimynu?
- Ar privaloma pranešti policijai apie smurtą DNSB bute?
- Kokie pagrindai leidžia iškeldinti žmogų iš DNSB būsto?
- Ar globėjas asmeniškai atsako už neveiksnaus asmens skolas DNSB bendrijai?
- Kaip apsaugoti vaikus nuo asocialių DNSB kaimynų?
- Praktinis gidas: Kaip efektyviai spręsti problemas daugiabučių bendrijose (DNSB)?