Ar DNSB turi teisę stebėti ar analizuoti gyventojų bendravimą vidinėse grupėse?

Atnaujinta: 11/18/58057
DNSB neturi teisės stebėti ar analizuoti gyventojų bendravimą vidinėse grupėse, nes tai neatitinka įstatymuose numatytų bendrijos veiklos tikslų (bendrojo naudojimo objektų valdymo) ir pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) neturi teisės stebėti ar analizuoti gyventojų bendravimo vidinėse grupėse (pvz., socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse), nebent tai tiesiogiai susiję su oficialių sprendimų priėmimu (pvz., balsavimu raštu) ir yra gautas gyventojų sutikimas. Bendrijos veikla yra griežtai apibrėžta įstatymais, kurie nesuteikia teisės kištis į privatų gyventojų bendravimą.

Bendrijos veiklos tikslas ir ribos

DNSB yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir kt.) valdymu, naudojimu ir priežiūra [1].

Įstatymas aiškiai nurodo, kad bendrija steigiama būtent turtui valdyti ir prižiūrėti arba kitiems bendriesiems savininkų poreikiams tenkinti [2]. Gyventojų asmeninis bendravimas, nuomonės ar diskusijos vidinėse grupėse nėra bendrijos, kaip juridinio asmens, veiklos objektas, todėl jų stebėjimas ar analizavimas viršija bendrijos kompetenciją.

Pirmininko ir valdybos įgaliojimai

Bendrijos pirmininkas ir valdyba veikia tik pagal įstatymus ir bendrijos įstatus. Jų funkcijos apima:

  • Bendrijos narių sąrašų sudarymą ir tvarkymą [3].
  • Pastato priežiūros organizavimą [4].
  • Informacijos pateikimą savininkams [5].

Teisės aktai nesuteikia bendrijos valdymo organams teisės rinkti informaciją apie gyventojų privatų gyvenimą ar jų tarpusavio bendravimą.

Teisė į privatumą

Civilinis kodeksas nustato, kad fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti renkama tik jo sutikimu arba įstatymų nustatytais atvejais [6].

Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos konfidencialumo pažeidimas [7]. Todėl, jei bendrija ar jos pirmininkas savavališkai stebi uždarų grupių susirašinėjimus, renka duomenis apie gyventojų pasisakymus ar nuomones, tai gali būti laikoma teisės į privatumą pažeidimu.

Kada informacijos rinkimas yra teisėtas?

Bendrija turi teisę rinkti ir tvarkyti informaciją tik šiais atvejais:

  • Kai organizuojamas balsavimas raštu ar visuotinis susirinkimas ir būtina nustatyti dalyvių valią bei kvorumą [8].
  • Kai sudaromi ir tikslinami bendrijos narių sąrašai, kuriuose kaupiami kontaktiniai duomenys (adresas, telefonas, el. paštas), reikalingi bendrijos veiklai [3].

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 4 straipsnis, 1 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 7 dalis.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis, 7 punktas.

[4] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis, 9 punktas.

[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis, 6 punktas.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 2.23 straipsnis, 1 dalis.

[7] CIVILINIS KODEKSAS, 2.23 straipsnis, 2 dalis.

[8] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai