Ar bendrijos pirmininkas gali turėti „paslapčių“ nuo DNSB narių?

Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) dažnai kyla ginčų dėl informacijos prieinamumo. Svarbu žinoti, kad bendrija veikia savininkų interesais, todėl pirmininkas negali vienašališkai nuspręsti, kad tam tikri su namo valdymu susiję dokumentai yra „slapti“ ar „konfidencialūs“. Teisės aktai aiškiai reglamentuoja savininkų teisę gauti informaciją.

Savininko teisė į informaciją

Kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas (ne tik bendrijos narys) turi įstatyminę teisę žinoti, kaip tvarkomas jo turtas ir lėšos. Įstatymas numato, kad savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas, kaupiamąsias lėšas bei kitus mokėjimus ^[1]. Tai reiškia, kad sąmatos, faktinės išlaidos ir kaupiamųjų lėšų likučiai negali būti slepiami.

Pirmininko pareiga atsiskaityti

Bendrijos pirmininkas yra samdomas arba renkamas vadovas, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – užtikrinti skaidrumą. Pirmininkas privalo pateikti informaciją butų ir kitų patalpų savininkams jų prašymu ^[2]. Ši nuostata nepalieka vietos interpretacijoms – jei savininkas prašo dokumentų, susijusių su bendrijos veikla (pvz., sutarčių, banko išrašų, protokolų), pirmininkas privalo sudaryti sąlygas su jais susipažinti.

Kada informacija gali būti ribojama?

Vienintelė sritis, kurioje informacija gali būti ribojama, yra asmens duomenų apsauga (BDAR). Pirmininkas neturėtų viešinti kitų savininkų asmeninių kontaktų, asmens kodų ar specifinių detalių apie privačius įsiskolinimus tretiesiems asmenims, jei tai nėra susiję su bendra namo priežiūra. Tačiau bendri, nuasmeninti finansiniai duomenys ir sprendimai, liečiantys bendrąjį turtą, privalo būti vieši.

Straipsnis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 4 dalis, 4 punktas.

[2] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis, 6 punktas.