Miško teršimas buitinėmis atliekomis: kaip fiksuojami pažeidimai?

Sodininkų bendrijoms esant šalia miškų, atliekų išmetimas neleistinose vietose yra opi problema. Nors konkretus pareigūnų veiksmų protokolas yra apibrėžtas administracinėje teisėje, sodininkų bendrijų nariai ir pačios bendrijos turi aiškias prievoles pagal Sodininkų bendrijų įstatymą ir Civilinį kodeksą, kurių nevykdymas tampa pagrindu fiksuoti pažeidimą ir reikalauti žalos atlyginimo.

Sodininkų pareigos ir pažeidimo sudėtis

Pažeidimas fiksuojamas, kai nustatoma, jog sodininkas nesilaiko įstatyme numatytų imperatyvių pareigų. Pagrindinis teisinis pagrindas pripažinti veiksmus neteisėtais yra sodininko pareiga naudoti sodo sklypą tik pagal paskirtį, nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų ^[1].

Buitinių atliekų išmetimas miške yra laikomas tyčiniu aplinkosaugos reikalavimų pažeidimu. Be to, kiekvienas bendrijos narys privalo tausoti gamtą ir laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, kurios draudžia teršti bendrojo naudojimo teritorijas ar gretimus sklypus (įskaitant miškus).

Bendrijos atsakomybė ir prevencija

Dažnai pažeidimai kyla dėl netinkamo atliekų tvarkymo organizavimo. Įstatymas numato, kad pati Sodininkų bendrija (jos valdymo organai) privalo organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą ^[2].

Jei bendrija neužtikrina konteinerių prieinamumo ar išvežimo, ir dėl to atliekos atsiduria miške, tai gali būti vertinama kaip bendrijos veiklos trūkumas. Bendrijos valdyba arba pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir privalo užtikrinti, kad bendrijos teritorija ir jos prieigos nebūtų teršiamos.

Žalos atlyginimas (Civilinė atsakomybė)

Fiksavus miško teršimo faktą, atsiranda prievolė atlyginti žalą. Civilinis kodeksas nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims (šiuo atveju – valstybei, kaip miško savininkei) ^[3].

Žala, padaryta neteisėtais veiksmais (šiukšlinimu), privalo būti visiškai atlyginta. Tai reiškia, kad pažeidėjas privalo ne tik sumokėti baudą (pagal administracinę teisę), bet ir padengti vietovės sutvarkymo kaštus bei gamtai padarytą žalą.

Ką daryti pastebėjus pažeidimą?

• Fiksavimas: Nors sodininkų bendrijos pirmininkas nėra aplinkos apsaugos pareigūnas, jis turi teisę reikalauti, kad nariai laikytųsi įstatymų. Rekomenduojama fiksuoti įvykį (nuotraukos, liudininkai).
• Pranešimas: Informuoti bendrijos pirmininką, kuris pagal savo kompetenciją privalo rūpintis bendrijos teritorijos priežiūra.
• Tarnybu įtraukimas: Dėl oficialaus protokolo surašymo būtina kreiptis į aplinkos apsaugos pareigūnus arba policiją (ši procedūra nėra detaliai aprašyta pateiktuose Sodininkų bendrijų ar DNSB dokumentuose, todėl čia nurodoma tik bendroji praktika).

Pastaba: Šiame straipsnyje aptariama civilinė ir bendrijų teisinė atsakomybė. Administracines baudas ir pareigūnų veiksmus reglamentuoja Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris nėra įtrauktas į šio straipsnio šaltinių sąrašą.

Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis, 4 dalis.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 1 dalis, 3 punktas.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 1 ir 2 dalys.