Ar sodininkų bendrija gali imti paskolą iš banko?

Sodininkų bendrijos, kaip ir kiti juridiniai asmenys, turi teisę skolintis lėšų iš bankų ar kitų kredito įstaigų. Dažniausiai tokios paskolos imamos dideliems infrastruktūros projektams finansuoti (pvz., kelių asfaltavimui, vandentiekio ar nuotekų tinklų įrengimui), kai vienkartinės tikslinės įmokos nariams būtų per didelė finansinė našta. Tačiau įstatymas numato itin griežtus saugiklius tokiam sprendimui priimti, siekiant apsaugoti narių interesus.

Kas priima sprendimą dėl paskolos?

Sprendimą dėl lėšų skolinimosi gali priimti tik bendrijos narių susirinkimas. Tai yra išimtinė susirinkimo kompetencija ^[1]. Nei bendrijos pirmininkas, nei valdyba vienasmeniškai negali nuspręsti paimti paskolą bendrijos vardu be narių pritarimo.

Būtinas balsų skaičius

Tai yra vienas svarbiausių aspektų. Kadangi paskola tampa finansiniu įsipareigojimu visai bendrijai, įstatymų leidėjas nustatė labai aukštą balsavimo kartelę. Sprendimas dėl lėšų skolinimosi yra teisėtas tik tuomet, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių ^[2].

Svarbu atkreipti dėmesį: reikalaujama ne susirinkime dalyvaujančių, o būtent visų bendrijos sąraše esančių narių daugumos. Tai reiškia, kad jei susirinkime dalyvauja mažuma narių, priimti sprendimą dėl paskolos gali būti neįmanoma, net jei visi atėjusieji balsuotų „už“.

Praktinis įgyvendinimas

Siekiant gauti banko finansavimą, bendrija paprastai turi atitikti ir banko keliamus reikalavimus (turėti stabilų narių mokesčių surinkimą, neturėti didelių skolų ir pan.). Taip pat susirinkime, be paties pritarimo imti paskolą, rekomenduojama patvirtinti ir esmines paskolos sąlygas (maksimalią sumą, terminą, palūkanų ribas) bei įgalioti pirmininką pasirašyti sutartį.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 1 dalis, 8 punktas.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 12 dalis.