Kokia yra įgaliotinių paskirtis ir jų rinkimo bei veiklos tvarka sodininkų bendrijose pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą?
Įstatymas nustato, kad bendrijos organai yra narių susirinkimas ir valdymo organas (pirmininkas arba valdyba).[1] Nariai narių susirinkime dalyvauja patys arba per įgaliotą asmenį su paprastos rašytinės formos įgaliojimu.[2]
Kas atstovauja nariams
Narys gali dalyvauti pats arba per įgaliotą asmenį; kiekvienas narys ar jo įgaliotas asmuo turi po vieną balsą, nepaisant sklypų skaičiaus.[2]
Įgaliojime turi būti nurodytas įgaliojimo terminas, teisės ir pareigos.[2]
Svarbiausius klausimus sprendžia narių susirinkimas (pvz., įstatų keitimas, valdymo organų rinkimas ir atšaukimas, mokesčių ir įnašų tvirtinimas).[3]
Susirinkimų šaukimas ir sprendimų priėmimas
Kas gali inicijuoti: valdymo organas, ne mažiau kaip 1/10 narių arba revizijos komisija (revizorius).[2]
Pranešti apie susirinkimą reikia ne vėliau kaip prieš 14 dienų; pranešime nurodoma vieta, laikas, darbotvarkė ir sprendimų projektai (arba kur su jais susipažinti).[2]
Kvorumas: dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių; jei kvorumo nėra, po ne mažiau kaip 14 dienų šaukiamas pakartotinis susirinkimas be kvorumo reikalavimo; sprendimai priimami daugiau kaip 1/2 dalyvaujančių.[2]
Išimtys: dėl lėšų skolinimosi, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir balsavimo raštu – reikia daugiau kaip 2/3 visų narių balsų.[2]
Sprendimus galima priimti ir nesušaukus susirinkimo – balsuojant raštu įstatų nustatyta tvarka.[2]
Balsavimas atviras; slaptas organizuojamas, jei to pageidauja bent vienas narys ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 dalyvaujančių.[2]
Dalyviai registruojami; įgaliojimai ir pranešimo įrodymai pridedami; protokolas parengiamas ir pasirašomas per 10 darbo dienų; sprendimai registruojami ir skelbiami įstatuose nustatyta tvarka.[2]
Ar galima įstatuose numatyti „įgaliotinių“ organą?
Įstatai gali numatyti ir kitus bendrijos organus bei jų kompetenciją.[4] Tačiau narių susirinkimo išimtinė kompetencija negali būti perduota kitiems organams.[3]
Ką daryti praktiškai
Negalite dalyvauti susirinkime? Suteikite paprastos rašytinės formos įgaliojimą, nurodydami terminą ir, jei reikia, konkrečius klausimus, dėl kurių atstovas balsuos.[2]
Nepavyksta surinkti kvorumo? Šaukite pakartotinį susirinkimą ne anksčiau kaip po 14 dienų – jis sprendimus gali priimti be kvorumo reikalavimo.[2]
Reikia sprendimo tarp susirinkimų? Apsvarstykite sprendimų priėmimą raštu; atkreipkite dėmesį į 2/3 visų narių balsų reikalavimą specialiais atvejais.[2]
Laikykitės 14 dienų informavimo termino ir privalomų pranešimo duomenų.[2]
Peržiūrėkite bendrijos įstatus dėl galimų papildomų organų ir įsitikinkite, kad jie neperima narių susirinkimo išimtinės kompetencijos.[4][3]
Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis (Bendrijos organai).
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 16 straipsnis (Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka), ypač 1–3, 5, 7–10, 12–15, 17 dalys.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis (Bendrijos narių susirinkimas), 1–3 ir 5 dalys.
[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis (Bendrijos įstatai), 2 dalies 9 punktas.
Susiję atsakymai
- Kas yra sodininkų bendrijos įgaliotinių susirinkimas ir kokios yra jo funkcijos?
- Kokie yra galimi sodininkų bendrijos valdymo organai pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą?
- Ar sodininkų bendrijos narys gali perleisti balsavimo teisę kitam asmeniui be notaro?
- Kokie reikalavimai keliami sodininkų bendrijos įgaliotiniams?
- Ar sodininkų bendrijos nario balsas priklauso nuo sklypo ploto?
- Koks kvorumas būtinas pakartotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimui?
- Kaip teisingai įforminti balsavimą raštu sodininkų bendrijoje?